Įmonės „Teltonika“, „TLT“ ir „AGP Investments“ paskelbė apie gamyklų, skirtų spausdintinio montažo plokščių, plastiko ir mechanikos komponentų, elektronikos surinkimo bei komponentų gamybai, veiklos pradžią.
„Ypatinga diena – pašventinome 100 tūkst. kv. metrų. Kiekvienas darbas, kurį darau, turi turėti prasmę. Man svarbu, kad Lietuva būtų ekonomiškai stipri – tik tada ji bus stipri ir gynyboje“, – kalbėjo A.Paukštys.
Jis pabrėžė, kad vienas svarbiausių tikslų – išsaugoti kompetencijas Lietuvoje: „Jeigu viską perkeltume į Aziją, būtume lengvai nugalimi. Ši gamykla – ypač plokščių – padės mums išlikti nepriklausomiems.“
V.Paukštys taip pat atskleidė ateities planus: per kelerius metus pastatyti dar keturis objektus – iš viso dvylika. Tai, pasak jo, leistų parkui pasiekti iki 3 proc. Lietuvos BVP, o gamyba siektų 100 mln. vienetų produkcijos per metus.
Prezidentas Gitanas Nausėda savo kalboje pabrėžė technologinės nepriklausomybės, tiekimo grandinių patikimumo ir darbo vietų svarbą.
„Šis parkas prisidės prie šalies konkurencingumo ir technologinės nepriklausomybės. Lietuva žengia dar vieną žingsnį į priekį – tai viso regiono projektas, kuriantis atsvarą geopolitiniams iššūkiams. Šio proveržio nebūtų be privačios iniciatyvos“, – sakė G.Nausėda.
Pasak jo, Lietuva transformuojasi į investicijomis grįstą valstybę: „Norime judėti greičiau, aukščiau. Šimtai, o vėliau – tūkstančiai naujų darbo vietų atvers naujas karjeros perspektyvas.“
Laikinai einantis pareigas Ekonomikos ir inovacijų ministras Lukas Savickas pabrėžė, kad šis projektas jau dabar rodo realų rezultatą.
„Vos prieš keletą metų kalbėjome apie viziją – šiandien tai realybė. Tai vienas ambicingiausių projektų, kuris ne tik kuria darbo vietas, bet ir iš esmės stiprina Lietuvos pramonės pamatus“, – komentavo jis.
L.Savickas priminė, kad projektui reikėjo spręsti ir teisinius, ir biurokratinius iššūkius – buvo keisti įstatymai, „Investuok Lietuvoje“ įstatai, spartintas procesas.
„Buvo visko, bet jūsų ambicija – įkvepia. Tai ne tik Lietuvos, bet ir visos Europos projektas“, – kalbėjo ministras.
Anot A.Paukščio, šiuo metu jau nebeliko kliūčių pradėti puslaidininkių lustų gamyklos statybas, o infrastruktūra tvarkoma taip sparčiai, kad prijungimas prie elektros tinklo gali įvykti anksčiau nei planuota – galbūt jau 2027 m. pradžioje.
Projektą norėta stabdyti
Tiesa, prieš metus projektas vos nesustojo. Kaip rašė 15min, 2024 m. lapkritį A.Paukštys paskelbė stabdantis 3,5 mlrd. eurų vertės technologijų parko statybas. Priežastys – biurokratinės kliūtys, trukdančios gauti gamybai būtiną elektros galią, bei neaiški sklypo paskirtis, kuri nesudarė galimybių pradėti puslaidininkių gamyklos statybų.
Situacija pajudėjo tik šiemet. Aplinkos ministerija informavo, kad sklypo paskirtį planuojama pakeisti spalį, o elektros prijungimo klausimą sprendžianti „Litgrid“ nurodė, kad prijungimas prie tinklo galimas tik nuo 2027 m. rugpjūčio. Tačiau šiuo metu jau vykdomi 12,8 mln. eurų vertės infrastruktūros darbai – „Kauno tiltai“ stato Kuprioniškių pastotę ir tiesia 7,5 km ilgio kabelių liniją.
„High-Tech Hill“ technologijų parkas Vilniuje paskelbtas 2020 m. pabaigoje kaip viena didžiausių investicijų į Lietuvos aukštųjų technologijų sektorių.
Statybos prasidėjo 2023 metais Liepkalnio rajone, šalia jau veikusios „Teltonika EMS“ gamyklos.
Planuojama, kad iki 2028 m. parke bus išvystyta 55 hektarų teritorija, kuri talpins gamybos, mokslinių tyrimų ir švietimo objektus.
Pirmasis etapas apima keturias gamyklas: spausdintinio montažo plokščių, plastiko ir mechanikos komponentų, elektronikos surinkimo ir elektronikos komponentų gamyklas.
Numatoma sukurti apie 5–6 tūkstančius darbo vietų technologijų parko teritorijoje.
Projekto tikslas – sukurti vertikaliai integruotą gamybos grandinę, nuo komponentų gamybos iki galutinio produkto surinkimo, taip mažinant priklausomybę nuo tarptautinių tiekimo grandinių.
Ateityje technologijų parke planuojama įrengti mokymo akademiją, laboratorijas bei amfiteatrą ant pastatų stogų, skirtą bendruomenės ir verslo renginiams.
„Teltonika“ grupė siekia, kad technologijų parkas reikšmingai prisidėtų prie Lietuvos eksporto augimo, o ilgalaikėje perspektyvoje – pasiektų iki 10 mlrd. eurų eksporto vertės kasmet.
