Jau porą mėnesių kalbėjusi apie planuojamus pokyčius, socialinės apsaugos ir darbo ministrė Inga Ruginienė ketvirtadienį oficialiai pristatė 6 punktus, ką ketinama keisti.
Ministrė žurnalistams tvirtino, kad pagrindinė siūlymų priežastis – didinti pasitikėjimą sistema.
„Matome, kad dalis visuomenės nepasitiki pensijų kaupimo sistema, o tai gali atsiliepti ateityje. Papildomas kaupimas – svarbus ir skatinamas žingsnis, todėl siūlomais pokyčiais siekiame užtikrinti savanorišką kaupimą, darbdavių prisidėjimą“, – teigė I.Ruginienė.
Pasak jos, mėnesį diskutavus su įvairiomis suinteresuotomis pusėmis ministerija parengė šiuos pasiūlymus, o dabar prasidės diskusijos jau apie šiuos konkrečius pokyčius. Po diskusijų ketinama parengti konkrečius įstatymų projektus ir juos teikti Seimui.
1. Perėjimas prie savanoriško kaupimo modelio
Pirmiausia siūloma atsisakyti automatinio gyventojų įtraukimo į antrąją pensijų pakopą. Vietoje jo įtvirtinti savanorišką kaupimo modelį, t. y. dabar galiojantį automatinį įtraukimą kas trejus metus pakeisti nuolatiniu kvietimu savanoriškai kaupti ir visuomenės informavimu apie kaupimo antroje pensijų pakopoje galimybes.
2. Galimybė pasirinkti optimalų įmokų dydį, o prireikus – jas stabdyti
Savanoriškai pasirinkę kaupti antroje pensijų pakopoje, gyventojai galėtų elgtis lanksčiai: pasirinkti standartinę 3 proc. įmoką, ją patogiai didinti, o suprastėjus finansinei situacijai, įmokas stabdyti.
Įmokas būtų galima stabdyti vieneriems metams su galimybe pratęsti šį laikotarpį. Įmokų didinimas galėtų būti atliekamas neterminuotai su galimybe atšaukti šį sprendimą. Gaunantiems mažesnes pajamas, galimybė koreguoti įmokos dydį ar ją stabdyti suteiktų saugumo, didintų kaupimo patrauklumą.
I.Ruginienės aiškinimu, yra siūloma pereiti prie savanoriškos sistemos.
„Suprasdami, kad turime dvi visuomenės grupes – norinčius dalyvauti ir išeiti – leisime kiekvienam kaupiančiajam pasirinkti“, – svarbų žingsnį įvardino I.Ruginienė.
Šiandien kiekvienas kaupėjas perveda 3 proc. lėšų nuo atlyginimo, dabar, anot I.Ruginienės, siūloma, kad esant gerai finansinei padėčiai, asmenys galėtų prisidėti daugiau (neribotai), o ištikus nelaimei – būtų suteikta galimybė sustabdyti įmokų mokėjimą (vadinamosios atostogos).
Tačiau, anot I.Ruginienės, tai yra tik pirminė vizija, laukia diskusijos, taisymai.
3. Valstybės subsidiją siūloma keisti mokestine lengvata
Įmokoms į antrąją pensijų pakopą būtų taikoma gyventojų pajamų mokesčio (GPM) lengvata. Šios lengvatos lubos galėtų siekti šiuo metu iš valstybės biudžeto mokamos paskatos kaupti dydį, t.y. 365 eurų per metus.
Šiuo metu kaupimo antroje pensijų pakopoje subsidijavimui yra skiriama apie 300 mln. eurų per metus. Antra vertus, šiuo metu įmokos į antrąją pensijų pakopą yra apmokestinamos GPM. Toks modelis, esant neprivalomai kaupimo sistemai ir subsidijas skiriant tik daliai gyventojų, yra brangus, kelia socialinę įtampą, užkerta kelią lankstesniam sukauptų lėšų atsiėmimui, teigia ministerija. Subsidijos ir įmokų apmokestinimas nėra įprasta praktika ES šalyse.
Ministerija mano, kad subsidijas pakeisianti GPM lengvata skatins gyventojus kaupti, mažins jų mokestinę naštą, didins paskatas dirbti ir užsidirbti. Mokestinė lengvata įmokoms į antrosios pakopos pensijų fondus taip pat sudarys prielaidas lankstesniam sukauptų lėšų atsiėmimui iki sulaukiant senatvės pensijos amžiui.
Daug diskusijų kėlė klausimas, ką daryti su valstybės indėliu kaupiant II pakopoje (subsidija). I.Ruginienė teigė siūlysianti šią dalį perkelti į pirmą pakopą, didinant vienetų skaičių, stiprinant „Sodros“ pensiją.
Tačiau yra ir kita dalis gyventojų, kurie išreiškė norą pasilikti sistemoje, kaupti toliau. I.Ruginienės tikinimu, suteiktus pažadus norima įvykdyti, tačiau pirmiausia bus kreipiamas dėmesys į svarbiausias sritis, pavyzdžiui, papildomo finansavimo reikia gynybai.
4. Lankstesnės galimybės atsiimti sukauptas lėšas ar jų dalį
Galimybės lanksčiau atsiimti dalį lėšų iki sulaukiant senatvės pensijos amžiaus, didins kaupimo patrauklumą gyventojams.
Siūloma iki sulaukiant senatvės pensijos amžiaus, apmokestinant GPM:
- Vieną kartą per visą gyvenimą leisti atsiimti iki 25 proc. sukauptų lėšų;
- Likus mažiau kaip 5 metams iki pensinio amžiaus, leisti visą sukauptą sumą atsiimti asmenims, sukaupusiems nedideles sumas.
Iki sulaukiant pensinio amžiaus, neapmokestinant GPM, būtų leidžiama nutraukti kaupimą ir atsiimti visas sukauptas lėšas, kai kaupimas tampa per sunkus ar betikslis:
- Netekus 70–100 proc. dalyvumo;
- Nustatyta sunki liga, įtraukta į Sveikatos apsaugos ministerijos sudarytą ligų sąrašą;
- Nustatytas paliatyvios pagalbos poreikis.
Sulaukus pensinio amžiaus, išmokos nebus apmokestinamos. Siūloma:
- Privalomo anuiteto minimalią ribą padidinti iki 10 proc., o maksimalią ribą nustatyti kaip 50 proc. vidutinės senatvės pensijos. Sukauptą sumą iki ir virš nustatytų ribų būtų leidžiama atsiimti laisvai pasirenkant išmokos tipą;
- Leisti atsiimti iki 25 proc. sukauptų lėšų, jei šia teise nebuvo pasinaudota iki sulaukiant senatvės pensinio amžiaus. Išmokamos lėšos neatleistų nuo anuiteto prievolės tuos, kurie pasiekė minimalią privalomo anuiteto ribą.
I.Ruginienė sutinka su prezidento siūlymu, leisti atsiimti 25 proc. sukauptų lėšų, jei šia teise nebuvo pasinaudota.
„Galėtų pasiimti vieną kartą, sumokėję GPM. Taip pat lėšas galėtų atsiimti tie asmenys, kam liko iki pensijos penkeri metai. Ši visuomenės dalis galės pasiimti sumą, lygią iki vieno anuiteto (kaip ir senatvės pensijos). Būtinosios sąlygos – trys: nemokant GPM, netekus nedarbingumo, kai yra nustatytas paliatyvios pagalbos poreikis“, – aiškino I.Ruginienė.
5. 12 mėn. langas pasitraukti iš pensijų kaupimo antroje pakopoje
Siūloma sudaryti galimybę kaupiantiesiems, kurių netenkina atnaujintos kaupimo sąlygos, pasitraukti iš kaupimo. Pasitraukiant bus atsižvelgiama į tai, kad dalyvio lėšomis į antrąją pensijų pakopą sumokėtos įmokos sudarė tik dalį įmokų (apie 57 proc.). Galimybę pasitraukti per numatytą laikotarpį siūloma įgyvendinti tokiu būdu:
- Asmuo galės atsiimti savo lėšomis į II pensijų pakopą sumokėtas įmokas ir jų investicinį prieaugį arba įsigyti papildomų „Sodros“ pensijų apskaitos vienetų;
- Už likusias lėšas į asmens „Sodros“ sąskaitą bus įskaičiuojami papildomi pensijų apskaitos vienetai.
Papildomai įgyti pensijų apskaitos vienetai ateityje prisidėtų prie žmogaus individualiosios socialinio draudimo pensijų dalies. Apskaitos vieneto kaina būtų nustatoma proporcingai šiuo metu taikomam pensijų draudimo tarifui už 12 vidutinių darbo užmokesčių (VDU).
6. Neprivalomas darbdavių įtraukimas į antros pakopos pensijų kaupimą
Darbdaviai bus skatinami neprivalomai prisidėti prie darbuotojų pensijų kaupimo antroje pensijų pakopoje. Tai sudarytų galimybę taikyti papildomas motyvacines priemones darbuotojams. Už papildomas įmokas darbdavys galėtų pasinaudoti pelno mokesčio lengvata. Darbdavių įmokos taip pat gali būti numatomos kolektyvinėse sutartyse.
Ministerija skelbia, kad vasario mėnesį dėl pasiūlymų vyks konsultacijos su suinteresuotomis pusėmis.
Dabar – tripakopė pensijų sistema
Šiuo metu šalyje galioja tripakopė pensijų sistema. Pirmoji pakopa – „Sodros“ sistema, kurioje dalyvauja 1,5 mln. gyventojų, o pensininkų šiuo metu yra apie 600 tūkst.
Dalyvavimas pensijų kaupimo sistemoje (II pakopoje) neprivalomas, joje aktyviai dalyvauja 1,4 mln. gyventojų, iš jų – 52 proc. vyrų ir 48 proc. moterų, daugiausia nuo 30 iki 50 m. amžiaus.
Aktyviai kaupiančių yra apie 800 tūkst. (apie 53 proc. dirbančiųjų). Gyventojai savarankiškai gali kaupti ir III pensijų pakopoje.
Pilnamečiai, bet jaunesni kaip 40 metų asmenys, kas trejus metus yra automatiškai įtraukiami į pensijų kaupimo sistemą, t. y. jie į pensijų kaupimą bus pakartotinai įtraukiami kas trejus metus iki tol, kol jiems sueis 40 metų.
Šiuo metu pradėjus kaupti antroje pensijų pakopoje nėra galimybės sustabdyti kaupimą ar pasiimti sukauptas lėšas anksčiau, nei žmogus sulauks senatvės pensijos amžiaus. Konstitucinis Teismas pernai kovą nusprendė, kad įstatyme nenumatyta galimybė žmonėms nutraukti pensijų kaupimo sutartį dėl svarbių priežasčių prieštarauja Konstitucijai.
