Tokius siūlymus Užimtumo tarnybos direktoriaus pavaduotojas Gytis Darulis šią savaitę išsakė Seimo Socialinių reikalų ir darbo komitete, kur buvo aptariama situacija darbo rinkoje.
„Skaidrumo šiek tiek trūksta“, – tvirtino jis.
Užimtumo tarnybos atstovo teigimu, sunku kontroliuoti, kiek laiko žmonės su kvitais iš tiesų dirba: dabar jie kviečiami dirbti ne tik paprastus žemės ūkio darbus, kaip buvo numatyta kvitus įvedant – sugrėbti žolę ar šieną, rinkti akmenis iš laukų, – bet ir gerai apmokamus darbus.
„Šiuo metu turime situacijas, kai net ir gerai apmokamam kvalifikuotam darbui, traktorių vairuotojams ir panašiai gali būti išrašomi kvitai. Kontroliuoti yra sudėtinga. Su Darbo inspekcija šnekėjome, kad kai jie atvažiuoja prie lauko, jau yra matomi iš toli, darbdaviai čia pat tą kvitą išrašo – ko galbūt būtų nedarę, jeigu ten Darbo inspekcija nebūtų atvažiavusi. Tai tos dienos skaičius yra pakankamai sudėtinga sureguliuoti“, – parlamentarams aiškino jis.
Pasak G. Darulio, reikėtų skaitmenizuoti ir darbo su kvitais knygelę – popierinėje įrašus galima palikti bet kada: „Tą kvitų knygelę kartą per mėnesį tiktai „Sodrai“ nuneša.“
Anot G. Darulio, stebėti realią situaciją rinkoje leistų kvitų registravimas iškart, kai su žmogumi sutariama dėl tokios formos darbo: „Galbūt būtų galima svarstyti, kad tas kvitas būtų planuojamas – būtų užregistruotas ar pranešta „Sodrai“, kaip įprastu atveju, kai įdarbinamas žmogus – prieš pradedant darbą, paslaugų teikimą.“
Pasak Užimtumo tarnybos direktoriaus pavaduotojo, stebima tendencija, kad su kvitais vis daugiau žmonių ėmė dirbti Dzūkijoje.
„Ypač Varėnoje pasijautė, kad visi miškų grybų surinkimai, uogų skynimai irgi kažkaip perėjo į tokį būdą. Anksčiau buvo sudaromos sezoninės ar terminuotos darbo sutartys. Kai nėra sutarčių, tai ir procesas nėra pats skaidriausias, nesiskaičiuoja stažas“, – kalbėjo jis.
G. Darulis siūlo ieškoti galimybių, kaip geriau kontroliuoti dienų, kai dirbama su kvitais, limitą, nes tuo metu gyventojas neišbraukiamas iš bedarbių sąrašo ir išlaiko socialines garantijas.
„Kadangi lieka bedarbiu, „Sodros“ išmokos nėra stabdomos. Tai šitoje vietoje kyla klausimas, ar viskas gerai. Manome, kad turėtų būti kaip ir visais kitais atvejais – irgi tas tam laikotarpiui (kol dirbama – BNS) stabdomas (bedarbio – BNS) statusas“, – tvirtino Užimtumo tarnybos atstovas.
Jis taip pat ragina keisti nuostatas, kurios dabar žmogui dirbant su kvitais leidžia jam atsisakyti tinkamo darbo pasiūlymo.
„Neturėtų būti priežastis (dirbant su kvitais – BNS) atsisakyti tinkamo darbo pasiūlymo, nes dabar paskambiname žmogui, žiūrėkite, turime jums tinkamą darbo pasiūlymą, sako: ačiū labai, bet aš dabar užsiėmęs, ateikite kitą kartą“, – kalbėjo G. Darulis.
Jo teigimu, šiemet sausį–gegužę apie darbą su kvitais Užimtumo tarnybai pranešė šiek tiek daugiau negu tūkstantis žmonių, daugiausia – Varėnos, Panevėžio, Pasvalio ir Kėdainių rajonuose. Per metus tokių darbuotojų būna apie 6–7 tūkst., pusė jų yra vyresnio amžiaus žmonės.
Dirbdami su kvitais žmonės išlaiko bedarbio statusą ir gauna socialinę paramą, o jų darbdaviai moka tik beveik 7 proc. sveikatos draudimo įmoką.
Samdyti darbininkus su paslaugų kvitais galima tik žemės ūkyje ir miškininkystėje. Pas vieną darbdavį su kvitu galima dirbti ne ilgiau kaip du mėnesius per metus, o pas du – iki trijų mėnesių. Kitu atveju reikia sudaryti darbo sutartį. Jei dirbdamas su kvitu žmogus suteikia daugiau nei 1750 eurų vertės paslaugų per metus, jis moka 15 proc. pajamų mokestį.
Darbas su kvitais buvo įteisintas 2013 metais.
