Sekite 15min Google
Dar įspūdingesnės šių tyrimų detalės. Švedijos mažmenininkų lūkesčiai yra optimistiškiausi nuo 2010 m.: pardavimai sparčiai auga, užsakymų tiekėjams apimtys yra didžiausios nuo 2021 m., o prekių atsargos lentynose senka greičiau, nei spėjamos papildyti. Kartu Švedijos pramonės eksporto užsakymų portfeliai gerėja sparčiausiai nuo ekonomikos atsigavimo po pandemijos.
Suomijoje matomas dar retesnis reiškinys – pasitikėjimas tuo pačiu metu auga visuose ekonomikos sektoriuose. Šiemet Suomijos statybų sektoriaus nuotaikos pagerėjo labiausiai visoje Europoje. Statybų bendrovių, kurios skundžiasi paklausos stoka, dalis smarkiai sumažėjo, o vis dažniau girdimi nusiskundimai dėl darbuotojų trūkumo – klasikinis tikro ekonomikos atsigavimo požymis. Suomijos vartotojai šalies ekonomikos perspektyvas vertina palankiausiai nuo rusijos invazijos į Ukrainą pradžios.
Tuo metu Vokietijos ekonominės nuotaikos tebėra vienos žemiausių per pastaruosius 40 metų.
Kodėl laimi Šiaurė?
Šį skirtumą paaiškina gana paprasta makroekonominė logika – palūkanų normos.
Dauguma Švedijos ir Suomijos gyventojų turi būsto paskolas su kintamomis palūkanomis, todėl centrinių bankų sprendimai mažinti palūkanų normas jų pinigines pasiekia per kelis mėnesius. Šie papildomi pinigai jau akivaizdžiai nukreipiami į parduotuves, būsto rinką ir statybas. Be to, abi ekonomikos atsigauna po buvusio gilaus nuosmukio, kurį sukėlė anksčiau kilusios palūkanų normos, todėl stiprėjimas yra platus ir apima daugelį sektorių.
Vokietijos problemos, priešingai, yra struktūrinės: eksportu grindžiamas pramonės modelis susiduria su muitų barjerais ir silpna pasauline paklausa – problemomis, kurių palūkanų normų mažinimas greitai neišspręs. Berlyno fiskalinės ir gynybos išlaidos jau pasiekia gamybos sektorių, tačiau dar nepasiekė Vokietijos namų ūkių, kurių susirūpinimas dėl darbo rinkos yra didžiausias per pastaruosius penkerius metus.
Kodėl tai svarbu Baltijos šalims?
Lietuvai, Latvijai ir Estijai skirtumas tarp ekonominių nuotaikų Skandinavijoje ir Vokietijoje nėra tik statistinis rodiklis. Tai – būsimos eksporto paklausos signalas.
Mūsų dešimties metų prekybos duomenų analizė rodo, kad kai Skandinavijos ekonominės nuotaikos pralenkia Vokietijos, Baltijos šalių eksportas į Suomiją ir Švediją paprastai pradeda spartėti po maždaug vieno ar dviejų ketvirčių. Pirmiausia pasikeičia nuotaikos, o prekyba – seka paskui.
Didžiausią imlumą šiam procesui demonstruoja Estija, ir tai nestebina, nes Suomija bei Švedija yra svarbiausios jos prekybos partnerės. Bendras Estijos eksportas į Šiaurės šalis paprastai sureaguoja maždaug po vieno ketvirčio nuo ekonominių nuotaikų pokyčio. Pramonės įrenginių ir drabužių segmentuose ryšys išlieka dar ilgesnį laikotarpį – apie tris ar keturis ketvirčius.
Lietuva tai pajunta daugiausia per vieną pagrindinę pramonės šaką — baldų gamybą, kuri tiesiogiai atspindi Skandinavijos būsto rinkos atsigavimą ir paprastai sureaguoja praėjus maždaug ketvirčiui po nuotaikų pokyčio. Bendras Lietuvos eksportas į Skandinavijos šalis seka po maždaug keturių mėnesių, nors šis ryšys yra kiek švelnesnis nei Estijos atveju.
Latvija yra nuosaikiausia tarp kaimynių: bendras jos eksportas į Skandinavijos šalis dėl ekonominių nuotaikų pokyčių reaguoja vėliausiai – maždaug po pusmečio. Be to, nėra vienos prekių grupės, kurioje būtų matomas ypač ryškus ryšys.
Ką su šia informacija turėtų daryti eksportuotojai?
Ekonominių nuotaikų atotrūkis tarp Šiaurės šalių ir Vokietijos pasiekė rekordą 2026 m. liepą. Jei istorija yra patikimas orientyras, papildomas paklausos impulsas Baltijos šalių eksportuotojus turėtų pasiekti nuo 2026 m. pabaigos iki 2027 m. pradžios. Tai reiškia, kad pasiruošimo laikas yra dabar, o ne tada, kai pradės plaukti užsakymai.
Skandinavijos mažmeninės prekybos tinklai ir didmenininkai tiekėjų sąrašus bei asortimentą dažniausiai planuoja vienam ar net dviem sezonams į priekį. Todėl Baltijos šalių gamintojai, kurie šį rudenį pradės pokalbius su Suomijos ir Švedijos pirkėjais, konkuruos būtent dėl tos paklausos, kurią šiandien signalizuoja ekonominių nuotaikų rodikliai.
Praktiniai patarimai:
- pradėkite nuo sektorių, iš kurių sudarytas pats atsigavimas: baldų, statybinių medžiagų ir apdailos, pramonės įrenginių bei vartojimo prekių segmentus. Būtent jie istoriškai greičiausiai reaguoja į Šiaurės šalių ekonomikos augimą, nes dabartinį atsigavimą daugiausia skatina būsto rinka ir mažmeninė prekyba;
- kreipkitės į esamus klientus anksčiau, nei pradėsite ieškoti naujų. Pigiausias būdas auginti eksportą yra gauti didesnę dalį jau esamų pirkėjų užsakymų. Dabar tinkamas metas klausti apie jų 2027 m. asortimento planus;
- naujų klientų paiešką pradėkite kuo anksčiau. Per artimiausius du ketvirčius vyksiančiose parodose, susitikimuose su platintojais ir prekybos tinklų konkursuose bus dalijamasi augančios paklausos galimybėmis;
- užsitikrinkite gamybos pajėgumus ir darbuotojus jau dabar: Baltijos šalių darbo rinkos išlieka įtemptos, todėl įmonės, kurios darbuotojų ieškos tik gavusios užsakymus, gali prarasti sandorius dėl pernelyg ilgų pristatymo terminų;
- nepamirškite ir finansinės pusės: ankstyvo ekonomikos atsigavimo laikotarpiu užsakymus dažnai pateikia įmonės, kurios atkuria sumažėjusias atsargas. Todėl verta atsakingai derinti atsiskaitymo sąlygas, apsvarstyti kredito draudimą naujiems partneriams ir prisiminti, kad sutartys Švedijoje reiškia ir Švedijos kronos valiutos riziką, kurią verta aptarti su savo banku;
- galiausiai, ir toliau stebėkite signalus. Europos Komisija šiuos ekonominių nuotaikų tyrimus skelbia kiekvieno mėnesio pabaigoje ir jie yra nemokami. Tai paprastas būdas kartą per mėnesį įvertinti, ar Šiaurės šalių paklausos augimo istorija vis dar juda numatyta kryptimi.
O ką tai reiškia į Vokietiją orientuotiems eksportuotojams?
Tie patys duomenys rodo, kad Vokietijos atžvilgiu reikėtų išlikti kantriems. Šalies pramonė stabilizuojasi, tačiau jos vartotojai vis dar nėra pasirengę aktyviau leisti pinigų. Artimiausiu metu augimas vyksta Šiaurėje.