Rusijos ekonomika išgyvena toli gražu ne geriausius laikus. Jos ekonominė sistema nelabai pasikeitė nuo sovietinių laikų ir visiškai priklausoma nuo gamtinių išteklių eksporto. Taigi, tiesiausias kelias pakenkti Rusijai būtų pritaikyti naftos embargą, panašų į tą, kuris buvo taikytas Iranui.
Tačiau nesunku suprasti, kodėl Vakarai nenori to griebtis. Mat jie ir patys yra priklausomi nuo naftos ir dujų importo iš Rusijos, be to, Rusija gali susikoncentruoti ties naftos eksportu į Kiniją.
Tačiau JAV Politinių studijų centro analitikas Neilas Barnettas teigia, kad yra ir kitas būdas: įtikinti Saudo Arabiją, kad ši atliktų juodąjį darbą.
Tam jau yra suformuotas precedentas. Įpykusi po sovietų invazijos į Afganistaną 1979 metais, Saudo Arabija devintojo dešimtmečio viduryje dirbtinai sumažino naftos kainą iki 20 dolerių už barelį (dabartinėmis kainomis). Dabar prireiktų kur kas mažesnio naftos kainų kritimo – nuo dabartinių 107 dolerių už barelį iki maždaug 90 dolerių už barelį – kad Rusija pajaustų rimtą ekonominę žalą.
Saudo Arabija yra vienintelė valstybė, turinti reikiamo dydžio išteklius, galinčius priversti pasaulines naftos kainas susvyruoti. Be to, ji finansiškai yra nepalyginama geresnėje situacijoje nei Rusija ir galėtų sau leisti tokį elgesį.
N.Barnettas teigia, kad Saudo Arabija gali ryžtis tokiam žingsniui – kuris taip pat prisidėtų prie pasaulinio ekonomikos augimo – norėdama atkeršyti Vladimirui Putinui už tai, kad šis Sirijoje palaiko Basharo al Assado režimą. Ar Vašingtonas jau apsvarstė šį variantą su Saudo Arabija? Būtų keista, jei tai nebūtų įvykę.
