ILTE duomenimis, nuo metų pradžios jau pasirašyta 16 sutarčių už beveik 300 mln. eurų, o dar 14 projektų laukia finansavimo sprendimų – tai reiškia papildomus 278 mln. Be to, galimybių plėtrai dar lieka daug – verslui vis dar prieinama daugiau nei 200 mln. eurų nepaskirstytų lėšų.
„Gausus paraiškų skaičius rodo ne tik didelį susidomėjimą, bet ir struktūrinį poreikį – Lietuvos verslui akivaizdžiai reikia kapitalo, jei norime kalbėti apie realų augimą ir konkurencingumą“, – sako ILTE klientų finansavimo tarnybos vadovė Giedrė Gečiauskienė.
Išjudino stambius verslus ir atskleidė kapitalo alkį
Paskolos „Milijardas verslui“ yra skirtos ne kasdienėms išlaidoms ar trumpalaikėms paskoloms, o stambiems investiciniams projektams, padedantiems verslui žengti į žiedinės ekonomikos, dekarbonizacijos, energetinio efektyvumo ir technologijų plėtros kryptis. Būtent tokio pobūdžio finansavimas leidžia verslui stiprinti savo pozicijas tiek Lietuvoje, tiek tarptautinėse rinkose.
Anot G. Gečiauskienės, jau šių metų balandį pavyko pasiekti rodiklį, kuris pagal planą turėjo būti įgyvendintas tik iki trečiojo ketvirčio pabaigos – pasirašyta sutarčių už penktadalį visos šiai priemonei numatytos paskolos sumos. Tai, rodo, kad verslas realiai ruošiasi pokyčiams – finansuojami projektai biotechnologijų, energijos kaupimo, maisto pramonės modernizavimo ir aukštos pridėtinės vertės produktų gamybos srityse.
Ekonomikos ir inovacijų ministerijos kanclerė Eglė Radišauskienė pabrėžia, kad „Milijardas verslui“ yra pirmoji tokio masto finansinė priemonė, skirta būtent stambiems, inovatyviems projektams. Tai ne tik paramos mechanizmas, bet ir strateginis įrankis, leidžiantis įmonėms pereiti prie pažangesnių verslo modelių. Ministerija tikisi, kad didžioji dalis sutarčių, kurių vertė viršija 660 mln. eurų, bus pasirašyta dar šiais metais.
Tokio pobūdžio finansavimas leidžia verslui stiprinti savo pozicijas tiek Lietuvoje, tiek tarptautinėse rinkose.
Lietuvos pramonininkų konfederacijos generalinė direktorė Raminta Radavičienė priemonę vadina labai reikalinga – tai gali padėti kurti darbo vietas, skatinti investicijas bei stiprinti sektoriaus konkurencingumą. Anot jos, įmonės turi aiškų norą investuoti į produktyvumo didinimą, inovacijas ir žaliąją transformaciją – svarbu tik užtikrinti, kad lėšos verslą pasiektų sklandžiai ir laiku.
Nuo paraiškų – prie realių projektų
Verslo ryžtas investuoti į produktyvumą, inovacijas ir tvaresnius veiklos modelius šiandien jau matomas ne tik strateginiuose dokumentuose, o realiuose projektuose. Tarp pirmųjų „Milijardas verslui“ priemonės lėšas gavusių įmonių – energetikos, maisto ir biotechnologijų sektoriai. Juose pradėti darbai aiškiai atliepia valstybės keliamus prioritetus – aukštą pridėtinę vertę, technologinį proveržį ir žaliosios ekonomikos plėtrą.
Vienas iš reikšmingiausių projektų – dviem energijos kaupiklių parkams suteiktas 57,5 mln. eurų finansavimas. Panevėžio ir Klaipėdos rajonuose vystomi projektai padės užtikrinti šalies elektros tinklų stabilumą, ypač svarbų artėjant prie visiškos sinchronizacijos su kontinentinės Europos elektros tinklais.
Pasak projektus vystančios bendrovės vadovo Edvardo Norkeliūno, Lietuvai atsijungus nuo BRELL žiedo, išaugo poreikis lanksčioms tinklo balansavimo priemonėms, tad šie projektai užtikrins sistemos saugumą ir leis kurtis naujai, technologiškai pažangiai pramonei, kuri remsis stabilia, žaliąja energija.
Dar vienas pavyzdys – 28,5 mln. eurų finansavimas bendrovei „Pentasweet“, kuri Vilniuje kuria saldaus baltymo brazeino gamyklą. Šis baltymas – tai pažangi alternatyva cukrui, galinti iš esmės keisti maisto pramonės požiūrį į saldinimą. Kaip teigia įmonės vadovas Marius Daugintis, tai – ne tik technologinis žingsnis, bet ir atsakas į visuomenės lūkesčius bei investicija į žmonių sveikatą.
Vilniuje statoma gamykla bus pirmoji brazeino gamykla Europoje, antroji pasaulyje ir pirmoji, gaminsianti aukšto švarumo laipsnio ingredientą.
Vilniuje statoma gamykla bus pirmoji brazeino gamykla Europoje, antroji pasaulyje ir pirmoji, gaminsianti aukšto švarumo laipsnio ingredientą. Pasak M. Dauginčio, bendradarbiavimas su ILTE užtikrins, kad gamybinė veikla pasiektų aukščiausią pajėgumą, o tai skatins ir spartesnę eksporto plėtrą.
„Tai ypač svarbu stambiems klientams – kad sėkmingo įvedimo į rinką atveju tiekėjas užtikrintų reikiamus produkto kiekius. Be papildomo finansavimo tai įgyvendinti būtų daug sudėtingiau“, – įsitikinęs „Pentasweet“ vadovas.
Tuo metu Klaipėdoje pradėtas dar vienas svarbus projektas – naujos maisto pramonės gamyklos statyba. 28 mln. eurų paskola šiam projektui padės iš esmės modernizuoti gamybą ir sustiprinti regioninį ekonominį potencialą. Pasak projekto vystytojų, nauja infrastruktūra ne tik padidins efektyvumą, bet ir sukurs naujų darbo vietų, leis įmonei pereiti prie aukštesnės pridėtinės vertės produkcijos gamybos.
Transformacija įsibėgėja ir regionuose
Daugiausia dėmesio iki šiol skirta stambiems projektams, įgyvendinamiems Vilniaus ar Klaipėdos apskrityse, tačiau šiandien finansavimą jau yra gavusios įmonės ir kituose regionuose – Šiaulių, Marijampolės, Kauno, Panevėžio apskrityse. Pasak G.Gečiauskienės, toks pasiskirstymas rodo, kad ekonominė transformacija nėra vien didžiųjų miestų klausimas – prie jos prisideda ir regioniniai verslai.
„Siekiame, kad informacija apie finansavimo galimybes pasiektų kuo platesnį verslų ratą, todėl vykstame į gyvas konsultacijas regionuose, aktyviai bendraujame su verslo asociacijomis, pristatome priemonės sąlygas įvairiuose renginiuose. Taip pat glaudžiai bendradarbiaujame su „Investuok Lietuvoje“ – tai leidžia tiesiogiai atsakyti į verslams kylančius klausimus ir paskatinti juos veikti“, – teigė ILTE klientų finansavimo tarnybos vadovė.
Ji primena, kad nors dalis lėšų jau paskirstyta, finansavimo galimybės dar toli gražu neišsemtos. Apie 200 milijonų eurų vis dar laukia ambicingų projektų, kurie galėtų prisidėti prie šalies ekonomikos augimo ir žaliosios transformacijos. Verslai, ypač regionuose, kviečiami nepraleisti progos tapti šios transformacijos dalimi.
