Pirmasis svarbus žingsnis šiuo keliu jau žengtas – pasirašyta techninės pagalbos sutartis tarp nacionalinio plėtros banko ILTE ir Šiaulių miesto bendrijos – asociacijos „Saulės dominija“. Šis susitarimas žymi naujo projekto pradžią ir rodo aiškų posūkį į kitokį savivaldybių vaidmenį – nuo pasyvaus energijos vartotojo prie aktyvaus gamintojo, socialinės paramos teikėjo ir inovacijų partnerio.
„Tai – pirmasis realus žingsnis link savivaldybių tapimo aktyviomis elektros gamintojomis. Šis pavyzdys parodo, kad savivaldybės gali imtis lyderystės ir naudojantis suteiktomis paskolos energetikos bendrijoms galimybėmis sėkmingai įgyvendinti svarbius regionui projektus, ir, tikimės, įkvepia kitas savivaldybes sekti šiuo keliu.“, – sako Giedrė Gečiauskienė, ILTE Klientų finansavimo tarnybos vadovė.
Šiaulių mieste įgyvendinamas projektas tampa pirmuoju bendruomeninės energetikos pavyzdžiu, kuris veikia praktiškai. Numatoma, kad naujai įkurta energetikos bendrija tieks elektros energiją net 16 savivaldybės biudžetinių įstaigų, o bent trečdalis pagamintos energijos bus skiriama gyventojams, susiduriantiems su energetiniu nepritekliumi. Tokia parama galėtų pasiekti apie 1300 savivaldybės gyventojų.
„Pagrindinis tikslas – efektyviai naudoti viešuosius išteklius, įgalinant atsinaujinančios energijos šaltinius Šiaulių miesto savivaldybės biudžetinėse įstaigose. Siekiame, kad šis projektas ne tik mažintų įstaigų elektros sąnaudas, bet ir taptų pavyzdžiu, kaip savivaldybė gali imtis aktyvaus vaidmens energetikos transformacijoje. Šis būsimos bendrijos projektas mums strategiškai svarbus tiek socialiniu, tiek energetiniu požiūriu, nes leidžia kartu spręsti ir miesto gyventojų energetinio nepritekliaus problemą“, – pabrėžia Šiaulių miesto meras Artūras Visockas.
Inovatyvus modelis, keičiantis žaidimo taisykles
Energetikos bendrijų modelis pristatomas kaip viena iš pažangiausių krypčių šiuolaikinėje energetikoje. Tai sprendimas, leidžiantis vietos bendruomenėms ne tik vartoti, bet ir pačioms gaminti elektros energiją. Užuot priklausius nuo centralizuotų tiekėjų, atsiranda galimybė naudoti saulės ar vėjo elektrinėse pagamintą elektros energiją naudoti savo reikmėms – tai keičia įprastą energetikos grandinę.
Tai – ilgalaikė investicija, kuri gali daryti įtaką tiek regionų ekonomikai, tiek jų gyventojų kasdieniam gyvenimui.
„Inovatyvumas taip pat atsiskleidžia per modelio finansinį lankstumą – ILTE suteikia galimybę savivaldybėms ir jų įstaigoms naudotis lengvatinėmis paskolomis ir dotacijomis, taip pat užtikrina profesionalią techninę pagalbą“, – sako G. Gečiauskienė.
Šio modelio sėkmė didele dalimi priklauso nuo techninės pagalbos, kuri savivaldybėms padės įveikti iššūkius tiek energetikos projektams numatytų reikalavimų taikyme, tiek projekto priežiūros jo įgyvendinimo metu. Būtent ši pagalba dažnai tampa lemiamu veiksniu, kai svarstoma, ar verta imtis tokių iniciatyvų.
„Techninė pagalba praktikoje reiškia visapusišką pagalbą įgyvendinant energetikos bendrijos projektą – nuo pirmųjų idėjų iki konkrečių veiksmų. Ji apima konsultacijas dėl paraiškos pildymo, leidimų gavimo, saulės ar vėjo elektrinių projektavimo, įsigijimo ir įrengimo, taip pat pagalbą rengianti reikiamus dokumentus, atliekant galimybių studijas ar sprendžiant teisinius ir finansinius klausimus ir kas ypač aktualu, tai konsultacijas viešiesiems pirkimams atlikti ir rangos darbų priežiūrą“, – teigia ILTE atstovė.
Toks visapusiškas modelis rodo, kad energetikos bendrijos nėra vien socialinė ar eksperimentinė iniciatyva. Tai – ilgalaikė investicija, kuri gali daryti įtaką tiek regionų ekonomikai, tiek jų gyventojų kasdieniam gyvenimui.
„Energetikos bendrijos neabejotinai yra daugiau nei socialinė iniciatyva. Nors vienas jų tikslų – mažinti energetinį nepriteklių ir padėti pažeidžiamiausiems gyventojams, jos kartu turi didelį potencialą tapti ilgalaikiu ekonominiu sprendimu. Šis modelis skatina decentralizuotą elektros gamybą, padeda regionams tapti energetiškai nepriklausomais ir mažina ilgalaikes išlaidas tiek savivaldybėms, tiek gyventojams,“ – pabrėžia G. Gečiauskienė.
Bendrija tampa miesto strategijos dalimi
Energetikos ekspertai energetikos bendrijų modelį vertina kaip svarbų įrankį, galintį prisidėti prie ilgalaikės Lietuvos energetikos strategijos. Dėmesys čia skiriamas ne tik pažangioms technologijoms ir atsinaujinantiems energijos ištekliams, bet ir bendruomenėms, kurios skatinamos aktyviai dalyvauti energetikos transformacijoje ir ilgainiui tapti savarankiškais energijos gamintojais.
Kuo daugiau vietos bendruomenių įsitrauks į gamybos ir vartojimo procesus, tuo atsparesnė taps visa šalies energetikos sistema.
„Energetikos bendrijos yra puikus įrankis paskatinti savivaldybes naudoti atsinaujinančius energijos išteklius (AEI).Savarankiškas apsirūpinimas elektra padeda mažinti sąnaudas, didina tiekimo patikimumą ir leidžia užtikrinti kainų stabilumą“, – sako Tadas Norvydas, Lietuvos energetikos agentūros Klimato kaitos valdymo centro vadovas.
Jo teigimu, bendrijų stiprybė – jų artumas vietos bendruomenėms. Tai leidžia kur kas greičiau identifikuoti žmonių poreikius ir imtis konkrečių sprendimų socialinėms problemoms spręsti. Be to, bendrijos tampa svarbiais informacijos sklaidos kanalais, kurie didina žmonių žinias apie AEI naudą ir mažina visuomenės pasipriešinimą žaliosioms iniciatyvoms.
„Bendrijos yra arčiausiai gyventojų, todėl jos yra geriausia galimybė padėti labiausiai pažeidžiamiems bendruomenės nariams įveikiant energetinį skurdą. Agentūros vertinimu, tai yra stipriausias argumentas, pasisakant už energetikos bendrijų įgalinimą, steigimą ir plėtrą“, – teigia T. Norvydas.
Tuo tarpu Šiaulių mieste įgyvendinamas projektas tampa praktiniu įrodymu, kad net ir savivaldybės, neturinčios specifinės techninės patirties, gali sėkmingai koordinuoti bendrijos steigimą ir įgyvendinimą. Svarbiausia – turėti aiškią viziją, patikimus partnerius ir norą prisidėti prie ilgalaikių pokyčių.
„Sprendimas dalyvauti energetikos bendrijos projekte Šiaulių miesto savivaldybėje buvo priimtas po išsamių diskusijų ir konsultacijų. Nors savivaldybė nėra tiesioginis projekto vykdytojas ar dotacijos gavėjas, mes aktyviai koordinavome procesą, bendravome su Energetikos ministerija, ILTE ir kitais partneriais. Mūsų tikslas – užtikrinti, kad projektas vyktų sklandžiai ir būtų naudingas miesto gyventojams“, – sako A. Visockas.
Regioninis potencialas auga
Augantis savivaldybių ir bendruomenių susidomėjimas energetikos bendrijomis rodo, kad ši iniciatyva peržengia pavienių projektų ribas ir formuoja naują judėjimą visos šalies mastu. Šiuo metu ILTE tikisi sulaukti naujų paraiškų dotacijoms ir lengvatinėms paskoloms, o pirmieji projektai jau tampa sektinais pavyzdžiais kitiems regionams.
„Šiaulių pavyzdys jau dabar kelia susidomėjimą tarp kitų savivaldybių, kurios stebi, kaip realiai įgyvendinamas bendrijos modelis. Galima tikėtis, kad ši iniciatyva taps impulsu platesniam judėjimui regionuose, kur bendrijos galėtų spręsti ekonominius ir socialinius iššūkius“, – apibendrina G. Gečiauskienė.
Lietuvos energetikos agentūra taip pat mato reikšmingą bendrijų vaidmenį valstybės strategijoje. Anot T. Norvydo, kuo daugiau vietos bendruomenių įsitrauks į gamybos ir vartojimo procesus, tuo atsparesnė taps visa šalies energetikos sistema. Energetikos bendrijos gali reikšmingai prisidėti prie energetinio saugumo, vietinių elektros tiekimo šaltinių plėtros ir klimato kaitos mažinimo tikslų.
Mūsų tikslas – kad bendrijos taptų ne vienkartiniu projektu, o tvariu, pasikartojančiu modeliu.
„Valstybės finansavimas pastaraisiais metais paskatino spartesnį bendrijų steigimą. Dabar svarbiausia – užtikrinti, kad šie projektai būtų įgyvendinami kokybiškai, kad turėtume ne tik kiekybę, bet ir ilgalaikę naudą vietos gyventojams. Bendrijos tampa neatsiejama žaliosios transformacijos dalimi“, – pabrėžia T. Norvydas.
ILTE savo ruožtu siekia, kad į bendrijų steigimą būtų įtraukta kuo daugiau regionų, o sprendimai būtų pritaikyti prie kiekvienos savivaldybės specifikos. Pasak G. Gečiauskienės, tam būtina nuosekli metodinė pagalba, aiškūs finansavimo instrumentai ir stiprūs partnerystės tinklai.
„Mūsų tikslas – kad bendrijos taptų ne vienkartiniu projektu, o tvariu, pasikartojančiu modeliu, kurį galėtų naudoti vis daugiau Lietuvos regionų. Kiekvienas toks projektas – tai investicija ne tik į energiją, bet ir į žmones, jų gyvenimo kokybę“, – pažymi ILTE atstovė.
