„Finansinių sunkumų prispausti ar įsiskolinę verslininkai dažnai pasirenka beviltiškus problemų sprendimo būdus, tokius kaip svaigalai ar savižudybė. Dirbdami skolų išieškojimo versle tokias reakcijas į iškilusias problemas pastebime vis dažniau. Psichologinės krizės metu labai svarbi yra galimybė sulaukti pagalbos. Jei pagalbos nesulaukiama, psichologinė krizė gali gilėti ir likti neįveikta“ – teigia „Skolų išieškojimo biuro“ direktorius A. Čelkonas.
Praradę socialinį statusą pasiduoda ir stipriausieji
Netekę socialinio statuso ir finansinės gerovės iš gyvenimo pasitraukė garsūs pasaulio bei Lietuvos verslininkai ir milijonieriai: A. Merckle, K. Stivensonas, S. Gudas, T. Villehuchetas, K. Fosteris, Zh. Shuhongas, E. Tartilas, R. Šaduikis, A. Tačilauskas ir kt. Anot, A.Čelkono, žinant, jog dėl visuomenėje susidariusių stereoptipų savižudybės faktą dažnai stengiamasi nuslėpti, visos ekonominės krizės aukos nėra žinomos.
Nerimas, įtampa, spaudimas, grėsmė, bejėgiškumo jausmas, asmeninės vertės praradimas – visi šie kriziniai išgyvenimai ir fizinė kova už būvį nualina net ir stipriausiuosius. Neabejojama, kad minėtuosius verslininkus savižudybės link pastūmėjo milžiniški nuostoliai ir prarasta gyvenimo kokybė. Tokiu būdu savižudybė tapo tariamu jų problemos sprendimu.
Finansinės krizės akivaizdoje stresą suvaldyti tampa išties sunku. Japonijos finansų ministras Shoichi Nakagawa pranešė atsistatydinantis dėl pablogėjusios sveikatos, iškilus interpeliacijos grėsmei dėl įtariamo pasirodymo neblaiviam viršūnių susitikime. Nakagawa teigia, kad atlikus medicininius patikrinimus gydytojai konstatavo išsekimą, o naujasis premjero T. Aso paskirtas ministras K. Yosano kalbėjo, jog šalies ekonomika pablogėjo „ženkliai stipriau nei tikėtasi“.
Psichologinės krizės metu labai svarbi yra galimybė sulaukti pagalbos. Jei pagalbos nesulaukiama, psichologinė krizė gali gilėti ir likti neįveikta. Teigia „Skolų išieškojimo biuro“ direktorius A. Čelkonas.
Anot psichologo psichoterapeuto R. Aleknos, alkoholio ir net narkotinių medžiagų vartojimas mūsų visuomenėje tapo įtampos ar streso įveikimo būdu, kuomet vartojama siekiant įveikti savo psichologines problemas, norint pamiršti nemalonias emocijas, sumažinti įtampą. Narkotikų kontrolės departamento duomenimis šiuo metu didžiausią nerimą kelia toliau didėjantis mirties atvejų skaičius perdozavus narkotikų.
„Nuostata, kad viskas mūsų rankose, didina mūsų keliamus reikalavimus sau ir paaštrina baimę jų neatitikti. Kasdien susidurdami su nuolat spartėjančiu gyvenimo ritmu, dideliais protiniais krūviais, savirealizacijos sunkumais, konfliktais, skolomis, nesėkmėmis veikloje ir asmeniniame gyvenime, bei šiuo metu itin aktualiomis materialinėmis problemomis verslininkai, kurie dirba 80 valandų per savaitę, neišvengia kovos su įtampa ir stresu, kurio pasekmės žinomos kiekvienam“ – pasakoja VšĮ „Nacionalinės saugos unija“ prezidentė G. Adomavičienė.
Streso aukų skaičius augs dar sparčiau
Savižudybių skaičius Lietuvoje yra apie du kartus didesnis, nei išsivysčiusiose Europos Sąjungos šalyse, o specialistų statistika verčia dar labiau sunerimti – nedarbui išaugus 1 proc., savižudybių padaugėja 4 proc., o psichikos sutrikimų vidutiniškai 9 proc. Lietuvos darbo birža yra paskelbusi pesimistines prognozes, jog nedarbo lygis metų pabaigoje turėtų išaugti iki 8–10 procentų, tačiau įmonių bankrotų, darbuotojų atleidimų bei didėjančių skolų padarinius, t.y. savižudybes ir jų išaugusius skaičius, nutylima.
„Streso išvargintiems verslininkams būdingi nuotaikų svyravimai, nemiga, galvos, skrandžio skausmai, širdies veiklos sutrikimai ir kt. Dažniau imama rūkyti, vartoti alkoholį, vaistus, tokiu atveju ne visi sugeba susitvarkyti be artimųjų ir psichologų pagalbos, o jos neradę – pasiduoda. Tai įspėjimas, kad įtampa, kurią patiria vis daugiau verslininkų, gali būti pražūtinga“– teigia psichiatras psichoterapeutas R. Alekna.
Krizė – tai permainų metas – po išgyventos krizės žmogus vienaip ar kitaip keičiasi, o ją įveikdamas, turi galimybę įgyti naujos patirties, gyvenimiškos išminties ir brandos. Į krizines situacijas galima žiūrėti labai įvairiai, taip pat ir kaip į naują galimybę.
Liaudies medicinos centro vadovė, parapsichologė, Vyriausioji Lietuvos ragana V. Lobačiuvienė 1993–1994 metais iš „kilpos“ ištraukusi ne vieną verslininką teigia: „Visi pasaulio pabaigą suvokiame individualiai. Tiems, kurie ilgą laiką meldėsi pinigams ir jautė jų priklausomybę, padėti galima nukreipiant jų žvilgsnius į ateitį ir ryškiai ją vizualizuojant. Šiuo metu svarbu parodyti, jog krizė yra laikina, o ne mirtina“.
