Tai ypač svarbu geopolitinių įtampų epicentre atsidūrusiam Baltijos šalių verslui – jis dar ilgai išliks jautrus tarptautiniams pokyčiams. Tarptautinės konsultacijų bendrovės „McKinsey & Company“ duomenimis, įmonės, kurios aktyviai rūpinasi savo atsparumu, krizės metu atsigauna iki 30 proc. greičiau nei jų konkurentai. Tai įrodo, kad gebėjimas prisitaikyti ir išlaikyti stabilumą net didžiausių sukrėtimų metu yra neatsiejamas nuo ilgalaikės sėkmės.
Kadangi valstybės vaidmuo šiame procese yra ribotas, atsparumu pirmiausia turi rūpintis pats verslas, pabrėžia Jonė Kalendienė, nacionalinio plėtros banko ILTE vyriausioji ekonomistė. Pasak jos, valstybė turi padėti kurti stabilią ir prognozuojamą aplinką, tačiau įmonės „lašinius turi augintis“ pačios – kaupti rezervus, investuoti pamatuotai, stebėti aplinką ir ruoštis pokyčiams.
Prognozės padeda pasiruošti, bet ne viskam
Kalbėdama apie pastarojo dešimtmečio sukrėtimus – pandemiją, karą Ukrainoje, energetikos šoką, J.Kalendienė pabrėžia, kad būtent tokie netikėti įvykiai atskleidžia tikrąjį verslo atsparumą. Kita vertus, buvę sukrėtimai stipriai nesupurtė Lietuvos ekonomikos – tai liudija, kad verslai iš esmės buvo gerai pasiruošę.
Įmonės, kurios aktyviai rūpinasi savo atsparumu, krizės metu atsigauna iki 30 proc. greičiau nei jų konkurentai.
„Verslui daug lengviau pasiruošti prognozuojamiems pokyčiams, pavyzdžiui, būsimai mokesčių reformai ar minimalios mėnesinės algos didinimui. Iš anksto žinant, kas laukia ateityje, galima skirti laiko įsivertinimui, scenarijų apsvarstymui ir tikslingai tam pasiruošti. Tokie pokyčiai mažiau testuoja verslo atsparumą.
Bet netikėti sukrėtimai, tokie, kaip pandemija, energijos kainų krizė ar karas, ir atskleidžia tikrąjį verslo atsparumą. Tokiems įvykiams pasiruošti iš anksto neįmanoma. Todėl verslams net ir geriausiais ekonominiais laikotarpiais reikia modeliuoti galimus blogiausius scenarijus ir jiems ruoštis,“ – įspėja ILTE vyriausioji ekonomistė.
Atsparumas – pirmiausia pačių įmonių rankose
Inga Beiliūnienė, ILTE valdybos narė ir veiklos plėtros vadovė, verslo atsparumą apibrėžia kaip įmonės gebėjimą prisitaikyti, išlaikyti veiklos tęstinumą ir kurti vertę net esant išoriniams sukrėtimams.
„Atspari įmonė – tai ne tik išgyvenanti, bet ir auganti per pokyčius. Savo veikla to ir siekiame – padėti verslui augti, teikti finansinę pagalbą, kai kitur jos negauna. Vertindami įmonių atsparumą savo kompetencijų ribose, t. y. vertindami tų įmonių, kurios į mus kreipiasi dėl finansavimo, žiūrime į kelis rodiklius: finansinį stabilumą, rizikų valdymo praktiką, veiklos aktualumą, stabilumą, inovatyvumą ir tvarumą,“ – sako I.Beiliūnienė.
ILTE finansinės priemonės taip pat remiasi reikšmingos žalos nedarymo (DNSH, angl. – do no significant harm) principu, kuris reiškia, kad verslo finansuojami projektai neturi kenkti aplinkai, klimato tikslams ar socialiniam kontekstui. Tai ypač svarbu siekiant ilgalaikio verslo tvarumo.
Atspari įmonė – tai ne tik išgyvenanti, bet ir auganti per pokyčius.
Be to, daug dėmesio skiriama skaitmeninimo ir modernizavimo sprendimams – nuo gamybos procesų automatizavimo iki išmanių duomenų analitikos įrankių diegimo, kurie leidžia verslams efektyviau naudoti išteklius, greičiau prisitaikyti prie pokyčių ir stiprinti konkurencingumą tiek vietinėje, tiek tarptautinėje rinkoje.
Investicijos į efektyvumą ir mobilumą – ilgaamžės
ILTE strategijoje akcentuojamas ne tik tvarumas ir modernizavimas, bet ir kryptingos investicijos į efektyvumą. Būtent šios investicijos gali lemti ilgalaikį konkurencingumą ir atsparumą rinkos svyravimams.
Aptariant, kokios investicijos šiuo metu būtų prasmingiausios verslui, J.Kalendienė pateikia hipotetinį pavyzdį – jei įmonės vadovas turėtų 1 mln. eurų laisvo kapitalo, ji siūlytų jį nukreipti į efektyvumą. Energijos vartojimo efektyvumas, robotizacija, automatizacija – tai kryptys, kurios padeda mažinti kaštus ir išlaikyti konkurencingumą, sako ILTE vyriausioji ekonomistė.
Dainius Dundulis, prekybos tinklo „Norfa“ savininkas, į verslo atsparumą žvelgia per ilgalaikių investicijų ir verslo mobilumo perspektyvą. Jis pastebi, kad dabartinė verslo aplinka primena 1990-ųjų laikotarpį – daug dinamikos, tačiau kartu ir didelis neapibrėžtumas. O aiškios ateities trūkumas itin stabdo ilgo atsiperkamumo investicijas Lietuvoje.
Šiandien ne tik Lietuvoje, bet ir daug kur pasaulyje, vengiama pradėti verslus, kurie reikalauja ilgalaikių investicijų, nes ateitis pernelyg miglota.
„Šiandien ne tik Lietuvoje, bet ir daug kur pasaulyje, vengiama pradėti verslus, kurie reikalauja ilgalaikių investicijų, nes ateitis pernelyg miglota. Ne tik dėl karo grėsmės, bet ir dėl ekonominių baimių – recesijos, infliacijos, palūkanų normų nepastovumo. Ar šiandien atsiras įmonių, kurios drįstų investuoti taip, kad grąža ateitų tik po 15–20 metų? Abejoju. Nekilnojamojo turto projektai, kurie atsiperka per 3 metus, dar laikomi priimtinais. Tačiau gamybos pramonė ar įrenginių statyba – tai jau kita rizikos lyga,“ – sako D.Dundulis.
Prekybos tinklo savininko nuomone, kilnojamųjų verslų – pavyzdžiui, IT kompanijų – situacija yra kur kas lankstesnė. Jeigu verslas gali veikti iš bet kurios pasaulio vietos, jis gali greitai reaguoti į pokyčius ir nesibaiminti ilgalaikių įsipareigojimų. D.Dundulis įsitikinęs – šiuolaikinis verslas yra labai mobilus, ir pasikeitus sąlygoms, visada suras išeitį.
Startuolio atsparumo formulė
Rokas Medonis, lietuvių startuolio „Car Vertical“ generalinis direktorius, startuolių atsparumą apibrėžia per greitą reakciją į pokyčius ir nuolatinę duomenų analizę. Įmonės atsparumo garantas – finansinė drausmė ir strateginis investicijų planavimas.
R.Medonio teigimu, „Car Vertical“ nuolat kaupia rezervus, kurie sudaro 15–20 proc. nuo mėnesio apyvartos. Komanda kiekvieną savaitę analizuoja finansinius duomenis, vertina tendencijas ir reaguoja į pokyčius realiuoju laiku.
Anot jo, verslo stabilumą padeda įvertinti keli pagrindiniai veiklos rodikliai – visų pirma pajamos, tenkančios vienam darbuotojui, bei ketvirčio pelningumas (EBITDA). Jeigu yra ženklų, signalizuojančių, kad darbuotojų skaičius didėja greičiau nei pajamos – vadinasi, veikla gali tapti neefektyvi. Tada svarbu nedelsti ir koreguoti veiklos planą, įsitikinęs R.Medonis.
Jeigu yra ženklų, signalizuojančių, kad darbuotojų skaičius didėja greičiau nei pajamos – vadinasi, veikla gali tapti neefektyvi.
Paprašytas įsivaizduoti, kaip paskirstytų biudžetą iki 2028 metų, jis pateikia aiškų ir pragmatišką planą. „Car Vertical“, kaip B2C verslas, net krizės laikotarpiu didžiausią biudžeto dalį – apie 50 proc. – skirtų rinkodarai ir duomenų įsigijimui, nes tai laiko pagrindinėmis „žaliavomis“. Likusieji 5 proc. atitektų technologijoms, 15 proc. talentams – peržiūrint jų efektyvumą ir naudingumą, o 30 proc. – finansinei „pagalvei“. Toks rezervas, pasak R.Medonio, leidžia veikti nepriklausomai ir pasinaudoti galimybėmis net tada, kai kiti mažina tempą.
Atsparumo testas – ką jau išmoko Lietuvos verslas?
J.Kalendienė pažymi, kad Lietuvos verslai, išmokę skaudžių pamokų iš praeities krizių, jau imasi proaktyvių veiksmų. Daugelis jų diversifikuoja pajamų šaltinius ir taip mažina priklausomybę nuo vieno kliento ar rinkos. Diversifikavimas ypač aktualus globaliame kontekste, kur tiekimo grandines gali išbalansuoti geopolitiniai ar ekonominiai pokyčiai.
Tai patvirtina ir Lietuvos banko 2023 m. vykdyta verslo finansavimo apklausa – jos duomenimis, net 47 proc. Lietuvos įmonių aktyviai kaupia rezervus ir diversifikuoja pajamų šaltinius, kaip atsaką į pastarųjų metų ekonominius ir geopolitinius sukrėtimus.
Kartu verslai vis labiau linkę įvertinti savo įsipareigojimų naštą, iš anksto planuoja kaštus bei sąnaudas, renkasi subalansuotas, ilgalaikes strategijas ir scenarijų modeliavimą. Šios priemonės padeda išvengti staigių šokų ir labiau pasiruošti netikėtiems iššūkiams.
Anot J.Kalendienės, prognozuojamas palūkanų mažėjimas gali padėti verslui tapti aktyvesniam, tačiau verslai neskuba tuo naudotis.
„Skolinimosi kaina mažėja, tačiau Lietuvos įmonės vis dar nelinkusios skolintis – jos renkasi finansavimą nuosavomis lėšomis, o tai ne visada padeda atsparumui,“ – pastebi J.Kalendienė.
ILTE, būdama partnere valstybei įgyvendinti strateginius tikslus ir partnere klientams realizuoti jų veiklos planus bei vystyti naujas idėjas, siekia būti finansiniu ramsčiu Lietuvos verslui – ne tik išgyventi, bet ir augti bet kuriuo laikotarpiu.
