Šiandien labai tiksliai skaičiuojame hektarus, ūkius ir sertifikuotas veiklas, bet neturime vieno aiškaus atsakymo apie vidaus paklausą – kiek ekologiškų produktų realiai suvartoja Lietuvos gyventojai, kokiose srityse jų trūksta, o kur pasiūla jau lenkia poreikį. Kalbame ne apie eksportą ar tarptautines rinkas, o būtent apie Lietuvos vidaus rinką, nes be aiškaus vietinio vartojimo vaizdo net ir įspūdingas augimas gali tapti ne kryptinga plėtra, o judėjimu iš inercijos.
Rekordiški metai
2025 metų VšĮ „Ekoagros“ sertifikavimo rezultatai rodo vieną ryškiausių proveržių per visą ekologinės gamybos istoriją šalyje. Sertifikuoti ekologinės gamybos plotai pasiekė 291 tūkst. ha – tai didžiausias rodiklis nuo Lietuvos įstojimo į Europos Sąjungą ir 13,4 proc. augimas per vienerius metus.
Ekologiškai dirbama jau beveik 10 proc. visų deklaruotų žemės ūkio naudmenų, o veiklos vykdytojų skaičius per metus išaugo 11,6 proc. – iki daugiau nei 3,5 tūkst. Tai signalas, kad ekologinė gamyba ūkininkams tampa ne tik vertybine, bet ir ekonomiškai prasminga kryptimi.
Šį augimą lėmė kryptinga finansinė parama, palankesni išmokų modeliai, jaunųjų ūkininkų įsitraukimas ir net grįžtantys ūkiai, po pertraukos vėl pasirinkę ekologinį kelią. Kitaip tariant – pasiūlos pusė Lietuvoje šiandien juda į priekį. Tiesa, gal ne taip greitai, kaip norėtųsi, bet į priekį.
Augant pasiūlai, kyla nepatogus klausimas
Iki šiol ekologinės gamybos plėtrą vertinome pagal tai, kiek sertifikuota hektarų, ūkių ir veiklų. Tačiau sektoriui pasiekus tokį mastą, vis svarbesnis tampa kitas klausimas: kiek šios produkcijos realiai absorbuoja Lietuvos vidaus rinka.
Šiandien Lietuvoje nėra vieningo, oficialaus rodiklio, kuris parodytų ekologiškų produktų vartojimą šalies viduje. Valstybė nuosekliai renka ekologinės gamybos ir rinkos pasiūlos duomenis, tačiau vartojimas matuojamas tik fragmentiškai – per pavienius rinkos tyrimus, apklausas ar mokslines studijas. Tai neleidžia matyti viso vaizdo ir planuoti sektoriaus vystymo remiantis realia paklausa.
Dėl to kyla paradoksali situacija: pasiūla auga greičiau nei mūsų gebėjimas įvertinti, ar vidaus rinka tam pasirengusi. Be aiškių vartojimo duomenų sunku atsakyti, kuriose produktų grupėse yra augimo potencialas, o kur gamintojai gali susidurti su pertekliaus ir kainų spaudimo rizika.
Ko galime pasimokyti iš Europos lyderių
Europos patirtis rodo, kad tvariausi ekologiniai sektoriai vystosi ten, kur gamyba ir vartojimas auga sinchroniškai.
Danija ir Austrija pirmauja ne pagal hektarus, o pagal ekologiško maisto dalį kasdienėje vartojimo struktūroje – Danijoje ji siekia apie 13 proc. visų maisto pardavimų. Tai pasiekta ne vien ūkininkų pastangomis, bet ir kryptingomis viešojo sektoriaus politikomis: mokyklų, ligoninių, viešojo maitinimo sistemos tapo stabiliais ekologiškos produkcijos vartotojais.
Tuo metu tokios šalys kaip Prancūzija ar Vokietija, turinčios didžiulius ekologinius plotus ir rinkas, daug investuoja į vartojimo stebėseną, rinkos analizę ir paklausos prognozavimą. Ekologinė gamyba ten planuojama ne „iš akies“, o remiantis realiais duomenimis.
Lietuvos paradoksas: tikslą pasiekėme, bet krypties dar nematome
Lietuva jau dabar faktiškai pasiekė savo įsipareigojimus dėl ekologinės žemdirbystės ploto – 10 proc. riba, numatyta 2028 metams, iš esmės jau peržengta. Tai didelis pasiekimas.
Tačiau paradoksas tas, kad neturėdami vartojimo statistikos, negalime įvertinti, ar šis augimas yra subalansuotas. Ar ekologiška produkcija lieka vidaus rinkoje? Ar ji randa pirkėją? Ar sektorius auga tvariai, ar rizikuoja susidurti su pertekliumi ir kainų spaudimu?
Tad kitas logiškas žingsnis – pereiti nuo vien tik pasiūlos skaičiavimo prie realaus vartojimo matavimo.
Be oficialaus ekologiškų produktų vartojimo rodiklio negalime nei tiksliai planuoti sektoriaus plėtros, nei pagrįsti viešojo sektoriaus sprendimų, nei suteikti ūkininkams aiškios krypties. Jei norime, kad ekologinė gamyba būtų ne tik auganti, bet ir stabili, turime pradėti matuoti tai, kam ji kuriama – vartotoją.
Augantys skaičiai džiugina. Tačiau tik žinodami realų poreikį galėsime pasakyti, kad augame ne tik daug, bet ir teisinga kryptimi.
