Vadinamasis ilgalaikio nedarbo lygis Vokietijoje 2008 metais sudarė 3,7 proc., o pernai smuko iki 1,9 procento.
Mažiausi ilgalaikio nedarbo lygiai užfiksuoti Didžiojoje Britanijoje ir Švedijoje (1,5 proc.), taip pat Liuksemburge, Danijoje ir Austrijoje (1,6 proc.). Didžiausias ilgalaikis nedarbas yra Graikijoje – 17,7 proc., po kurios rikiuojasi Ispanija (10,8 proc.) ir Kroatija (10,4 proc.).
Fondo tyrimo ataskaitoje pažymima, kad 2015 metų trečiąjį ketvirtį Europos Sąjungoje iš viso buvo 22 mln. bedarbių, iš jų beveik pusė (48,2 proc.) darbo ieškojo ilgiau kaip metus, o tai sudaro 4,3 proc. darbingo amžiaus gyventojų.
Didžiausias bendras bedarbių skaičius buvo užfiksuotas 2013 metais – 27 mln. žmonių, iš jų 12,2 mln., arba 45,3 proc., darbo neturėjo ilgiau kaip metus.
Vokietijos užimtumo agentūros duomenimis, nedarbo lygis Vokietijoje, balandį siekęs 6,2 proc., gegužę smuko iki 6,1 proc. ir buvo mažiausias nuo Vokietijos susivienijimo 1990 metais laikų. Bedarbių skaičius sumažėjo 11 tūkst. iki 2,695 milijono.
