Nacionalinio plėtros banko ILTE veiklos plėtros vadovė Inga Beiliūnienė pastebi, kad verslo pradžia visada sudėtinga – nesvarbu, ar įkūrėjas žinomas, ar ne, nes svarbiausia yra turėti pakankamai finansinių išteklių.
Anot jos, ILTE būtent ir dirba ten, kur įprasta finansų rinka nesuveikia, todėl natūralu, kad į šią instituciją kreipiasi ir tokie verslai, kuriems privatūs finansuotojai dėl įvairių priežasčių nėra linkę suteikti finansavimo.
„Tarp savo klientų turime žinomų žmonių įkurtų įmonių, tačiau jiems galioja tos pačios taisyklės kaip ir visiems – žinomumas padeda pasiekti platesnę auditoriją, bet kaip ir kitiems verslams, taip ir žinomų žmonių įmonėms gali stigti žinių ruošiant gerą verslo planą, jie gali neturėti kredito istorijos, pradinio kapitalo ar turto, kuriuo laiduotų už paskolą“, – sako I.Beiliūnienė.
Rūta Mačiulytė-Valickienė, Lietuvos rizikos ir privataus kapitalo asociacijos vadovė, pritaria, kad žinomas vardas neabejotinai suteikia pradinį pranašumą – jis veikia kaip puikus rinkodaros įrankis, padedantis greičiau pritraukti visuomenės ir žiniasklaidos dėmesį bei suburti pirminę klientų bazę.
Vis dėlto, profesionalių investuotojų akyse tai tėra vienas iš daugelio vertinamų aspektų. Galiausiai sprendimą lemia fundamentalūs verslo elementai – tvarus modelis, augimo potencialas ir stipri komanda.
Finansavimui koją kiša daug kliūčių
Jaunas verslas dažnai prasideda nuo idėjos ir entuziazmo, bet pirmieji mėnesiai greitai parodo realybę – sąskaitos už nuomą, įrangą, darbuotojų atlyginimus, mokesčius.
Pasak I.Beiliūnienės, būtent šios pradinės išlaidos tampa pirmuoju rimtu išbandymu – jauni verslai neretai būna pasiruošę idėjos įgyvendinimui, bet nepasiruošę kasdieniams finansiniams srautams. Be to, daugelis neturi turto, kuriuo galėtų užtikrinti paskolas.
Prie šių problemų prisideda ir sudėtingas finansinis planavimas. Anot I.Beiliūnienės, pradedantieji verslininkai dažnai kuria pernelyg optimistinius planus, numato geriausią scenarijų, bet neįvertina galimų rizikų, pavyzdžiui, atsiskaitymų vėlavimų ar papildomų kaštų. Tai natūralu pradiniame etape, tačiau gali sumažinti kreditorių pasitikėjimą ir lemti finansavimo atmetimą.
Ne mažiau reikšmingi ir administraciniai barjerai. Net paprastas paskolos prašymas gali tapti nemenku iššūkiu pradedančiajam – dokumentacijos rengimas, finansinių duomenų pateikimas, verslo plano paruošimas užima daug laiko ir reikalauja specifinių žinių.
I.Beiliūnienė atvirauja, kad nemaža dalis paraiškų ILTE pasiekia neparengtos iki galo arba net tuščios, todėl tenka jas atmesti.
Tokie iššūkiai ypač juntami tarp jaunų žmonių, kurie į verslą žengia vedini ne vien pragmatiškų tikslų. Kaip rodo Inovacijų agentūros tyrimai, net 79 proc. jaunų žmonių verslą kuria siekdami finansinės nepriklausomybės, tačiau ne mažiau svarbus ir jaunatviškas idealizmas – noras keisti pasaulį.
„Įdomu tai, kad jaunimas dažnai pasirenka inovatyvesnes, rizikingesnes idėjas, tuo tarpu vyresni verslo kūrėjai – žemiškesnius, saugesnius projektus. Tačiau būtent tokie – drąsūs ir inovatyvūs – sumanymai dažniausiai sunkiausiai pritraukia tradicinį finansavimą, nes kreditoriai į juos žiūri atsargiau“, – sako Indrė Gendroliūtė-Gerulienė, Inovacijų agentūros Regioninės verslo transformacijos skyriaus vadovė.
Finansinės galimybės, apie kurias daugelis nežino
Daugelis jaunų verslininkų bankus vis dar laiko pagrindiniu, o kartais ir vieninteliu finansavimo šaltiniu. Tačiau alternatyvų – gerokai daugiau. Valstybės remiamos priemonės gali tapti tuo tiltu, kuris leidžia pereiti nuo idėjos prie realaus verslo, net kai bankų durys dar uždarytos.
Pasak I.Beiliūnienės, vienas populiariausių instrumentų šiandien yra ILTE teikiamos „Startuok“ paskolos. Ši priemonė skirta iki trejų metų veikiančioms įmonėms, kurios neturi pakankamo užstato ar pakankamos kredito istorijos.
Anot pašnekovės, šios paskolos išsiskiria tuo, kad gali būti suteikiamos net ir be užstato, numatytas lankstus grąžinimo grafikas, o dažnai ir įmokų atidėjimas pirmajam pusmečiui – tai ženkliai palengvina pirmuosius verslo žingsnius.
„Ši priemonė jau tapo itin paklausi – nuo 2022 m. suteikta 171 „Startuok“ paskola už daugiau kaip 32 mln. eurų. Vien per šių metų pirmąjį pusmetį pasirašyta sutarčių už daugiau kaip 5 mln. eurų – tiek, kiek per visus praėjusius metus. Tai rodo, kad rinka aktyvėja, o poreikis greitai ir paprastai pasiekiamam finansavimui – didžiulis“, – pažymi I.Beiliūnienė.
Ne mažiau svarbi pagalbos priemonė – ILTE garantijos, kurios, anot I.Beiliūnienės, padengia iki 80 proc. paskolos ar lizingo sandorio rizikos. Ši priemonė itin aktuali tiems, kurie neturi pakankamai turto užstatui, tačiau siekia gauti finansavimą iš bankų ar kredito unijų. Tai padidina kreditorių pasitikėjimą jaunais verslais ir atveria platesnes finansavimo galimybes.
Alternatyvos nesibaigia vien valstybės priemonėmis. Vis labiau populiarėja sutelktinis finansavimas – galimybė pritraukti lėšų iš bendruomenės, dažnai dar prieš oficialiai paleidžiant produktą į rinką. Pasak I.Beiliūnienės, per sutelktinio finansavimo platformas ILTE teikia finansavimą verslo apyvartai arba investicijoms ir dengia iki 40 proc. paskolos lėšų.
Anot R.Mačiulytės-Valickienės, Lietuvos rizikos ir privataus kapitalo asociacijos vadovės, šis modelis ypač tinkamas tiesiogiai į vartotoją orientuotiems verslams (B2C).
„Sutelktinis finansavimas leidžia ne tik pritraukti lėšų, bet ir patikrinti produkto idėją su galutiniais vartotojais bei suburti ištikimų ambasadorių bendruomenę dar prieš pradedant masinę gamybą“, – sako R.Mačiulytė-Valickienė.
Pasak jos, alternatyvūs finansavimo šaltiniai yra gyvybiškai svarbi ir sveika visos startuolių ekosistemos dalis. Jie užtikrina, kad skirtingų tipų ir poreikių verslai galėtų rasti sau tinkamą kapitalo šaltinį.
Ji pabrėžia, kad valstybės garantijų priemonės, sutelktinis finansavimas ar rizikos kapitalas ne konkuruoja, o papildo vienas kitą, kartu kurdami brandesnę ir atsparesnę aplinką augti jauniems verslams.
Kaip pasiruošti sėkmingam startui
Norint išvengti klaidų, būtina pradėti nuo kruopštaus planavimo. Pasak I.Beiliūnienės, verslo plane reikia įvertinti ne tik būsimą pelną, bet ir pinigų srautus – suplanuoti atsargas, paskaičiuoti mokesčius, darbo užmokesčius, numatyti rezervą netikėtoms išlaidoms.
Anot ILTE atstovės, dažnai pradedantieji per daug dėmesio skiria idėjai, bet nepakankamai – jos įgyvendinimo finansinei pusei.
Pagalbos galima ieškoti ne tik ILTE, bet ir kitose valstybės institucijose. Inovacijų agentūra siūlo Finansinių priemonių vedlį – įrankį, kuris pagal kelis klausimus pateikia individualizuotą finansavimo galimybių sąrašą.
Anot I.Gendroliūtės-Gerulienės, ši priemonė atveria duris net ir tiems, kurie dar tik žengia pirmuosius žingsnius, nes padeda greitai susiorientuoti, kokios paramos ar paskolų galimybės jiems prieinamos.
Jauniems žmonėms ypač aktuali pre-akceleravimo programa „Kickstart Lab“. Joje pernai net dvi geriausias idėjas vystančios komandos pasidalino po 10 tūkst. eurų investicijų, o šiemet programos fondas siekia jau 55 tūkst. eurų. Regionuose gyvenantys verslininkai gali jungtis prie „Spiečiaus“ bendradarbystės centrų, kur siūlomos mentorystės, akceleravimo programos bei nemokamos darbo vietos.
Išvada paprasta – net ir geriausia idėja neaugs be finansinio stuburo. Šiandien jauni verslai turi daugiau galimybių nei bet kada – nuo valstybės remiamų paskolų iki sutelktinio finansavimo ar rizikos kapitalo. Svarbiausia – žinoti, kur jų ieškoti, ir išdrįsti pasinaudoti.
Daugiau informacijos apie prieinamas finansavimo priemones ir galimybę pasikonsultuoti galima rasti ILTE interneto svetainėje www.ilte.lt.
