Šis straipsnis nėra rekomendacija pirkti konkrečius finansinius instrumentus, jis rašomas finansinio švietimo tikslais, siekiant informuoti ir edukuoti visuomenę apie investavimą, su juo susijusias rizikas ir naudas.
Gegužės 14 dieną „S&P 500“ buvo pasiekęs 7 517,12 punkto įvertį – tai didžiausias indekso šuolis istorijoje.
Tiesa, jau pirmadienį, gegužės 18 dieną, indeksas kiek pakrito ir siekė 7419 punktų, o gegužės 20 d. siekė apie 7353 punktus.
Apie tai, kas paskatino tokį staigų „S&P 500“ šuolį plačiau skaitykite čia.
Kaip šią savaitę aiškino verslo leidinys „Fortune“, dešimt didžiausių „S&P 500“ įmonių dabar sukuria 34 proc. viso indekso pelno – tad ignoruoti dirbtinio intelekto įtaką „S&P 500“ indeksui, negalima.
„Swedbank“ investavimo strategas Vytenis Šimkus ir „Synergy Finance“ investicijų valdytojas bei analitikas Martynas Juška įvertino, ar toks „S&P 500“ šuolis gali būti interpretuojamas kaip ženklas, kad vadinamasis dirbtinio intelekto „burbulas“ nesprogs ir rinkos to nepajus.
„Nauja fazė“
„Swedbank“ investavimo strategas Vytenis Šimkus sako, kad „S&P 500“ rezultatai rodo, kad perėjimą į kitą dirbtinio intelekto bumo fazę.
„Didžiulė dalis pelno augimo ateina būtent iš milžiniškų investicijų į dirbtinį intelektą. Visi rinkos lyderiai yra vienaip ar kitaip dirbtinio intelekto tiekimo grandinėse dalyvaujančios įmonės – atminties, lustų, energijos gamintojai ar kitos įmonės, gaminančius trūkstamus duomenų centrų komponentus. Dirbtinio intelekto investicijos šiuo metu yra pagrindinė rinkos varomoji jėga ir rinkos kryptis gali greit susvyruoti, jei investicijų apimtys pradėtų mažėti“, – aiškina V.Šimkus.
Jis pabrėžia, kad dėl plataus dirbtinio intelekto naudojimo rinkoje yra didelė duomenų centrų paklausa. Tačiau greta to yra kelios rizikos.
„Nematant aiškios monetizacijos dirbtinio intelekto modelių kūrėjai gali sumažinti investicijas, investuotojai ir taip išlaidų dydį vertina itin skeptiškai. Nuostabiojo Septyneto akcijų nelabai yra tarp lyderių.
Kita vertus, palūkanų kryptis dar gali pasikeisti – duomenų centrai finansuojami obligacijomis, jei dėl aukštų energijos kainų infliacija JAV augs, tai palies įmonių skolinimosi kainas. Antroje metų pusėje, jei kaupsis įtampa obligacijų rinkoje, ji persimes ir akcijų rinką“, – atsargiai prognozuoja „Swedbank“ investavimo strategas.
V.Šimkus pabrėžia, kad dažniausiai tokius investicinius bumus, kaip šiuo atveju dirbtinis intelektas, nutraukia aukštesnės palūkanos.
„Labai tikėtina taip bus ir šįkart, tačiau neaišku kada“, – svarsto investavimo strategas.
Rizika niekur nedingo
Tuo metu „Synergy Finance“ investicijų valdytojas bei analitikas Martynas Juška atsargiai vertina dirbtinio intelekto „burbulą“ didžiausių JAV bendrovių indekso fone.
„Situacija skiriasi nuo klasikinio 2000 m. burbulo. Tada daug technologijų įmonių kilo labiau dėl pažado ir istorijos. Dabar didžiosios technologijų įmonės realiai uždirba pinigus, turi stiprius balansus, generuoja pinigų srautus ir investuoja į infrastruktūrą iš realios veiklos, ne tik iš investuotojų lūkesčių.
Tačiau tai nereiškia, kad burbulo rizikos nėra. Jeigu investuotojai pradeda mokėti bet kokią kainą vien todėl, kad įmonė susijusi su dirbtiniu intelektu, tada rizika atsiranda“, – aiškina analitikas.
Pasak M.Juškos, tikėtina, kad ateityje dirbtinis intelektas pakeis ekonomiką, o dabar svarbiausias klausimas – „ar dabartinės investicijos į dirbtinį intelektą per artimiausius metus virs pakankamai dideliu pelnų augimu, kad pateisintų akcijų kainas.“
„Technologijų sektorius sudaro apie 32,9 proc. „S&P 500“ indekso, o jo prognozuojamas pelnų augimas siekia apie 34,6 proc. Tai reiškia, kad technologijos yra ne tik didelė indekso dalis, bet ir viena pagrindinių pelnų augimo variklių. Todėl dirbtinio intelekto tema rinkai yra labai svarbi, bet kartu ji padidina priklausomybę nuo kelių didelių sektorių ir bendrovių“, – technologijų svarbą „S&P 500“ indekso rezultatui vertina ekspertas.
M.Juška pabrėžia, kad „S&P 500“ rekordą paskatino geresni pelnų lūkesčiai, aukštos maržos, stiprios technologijų bendrovės ir dirbtinio intelekto investicijų banga.
Tačiau nereiškia, kad investicijų rizika dingo.
„Rinka nėra pigi, indeksas yra gana koncentruotas, todėl investuotojui svarbiausia ne bandyti atspėti, ar čia jau viršūnė, o suprasti, kokią riziką jis prisiima ir ar jo portfelis nėra per daug priklausomas nuo vienos temos“, – pataria „Synergy Finance“ investicijų valdytojas bei analitikas.
