Kitas įdomus aspektas – per metus turto vertė ir sąskaitų skaičius augo atitinkamai 17 proc. ir 54 proc. Palyginimui: 2020 m. tokias sąskaitas turėjo vos 46 tūkst. gyventojų. Per penkerius metus investuotojų bazė išaugo daugiau nei septynis kartus.
Kas valdo turtą ir kas prekiauja
Paveikslas atskleidžia įdomų kontrastą tarp kartų. Jauniausi investuotojai (iki 25 m. ir 25–34 m.) sudaro didžiausią sąskaitų skaičiaus dalį, tačiau jų valdomo turto vertė lieka kukli – pavyzdžiui, vyrų iki 25 m. grupėje vidutinė sąskaitos vertė itin maža, palyginti su 55–64 ir 65+ metų investuotojais, kurių turto koncentracija reikšmingai didesnė. Vyrų 45–54 m. amžiaus grupės turto vertė siekia apie 753 mln. eurų – tai daugiau nei bet kurioje kitoje amžiaus ir lyties kategorijoje. Bendrame paveiksle vyrai investuoja aktyviau ir valdo didesnes sumas nei moterys visose amžiaus grupėse, nors jaunesnėse kartose šis atotrūkis pastebimai mažesnis.
Portfelio struktūra taip pat priklauso nuo amžiaus: jaunesni investuotojai linkę rinktis akcijas ir fondus, o vyresnių investuotojų portfeliuose reikšmingą ir tvarią vietą užima ir obligacijos. Tikėtina, kad taip yra dėl saugesnio, pajamas generuojančio portfelio prioriteto artėjant pensiniam amžiui arba jau jo sulaukus.
Ką perka lietuviai
„Nasdaq Vilnius“ biržoje tiek Lietuvos, tiek užsienio investuotojai dažniausiai renkasi tuos pačius emitentus – „Ignitis grupę“, „Artea“ banką, „Telia Lietuvą“, „Aprangą“ ir „Akola Group“. Tai rodo, kad likvidžiausi ir labiausiai atpažįstami vietos rinkos vardai išlieka pagrindiniu pasirinkimu tiek vietiniams, tiek regiono investuotojams – iš kaimyninių Latvijos ir Estijos bei platesnio Šiaurės ir Vakarų Europos rato.
Kalbant apie užsienio rinkas, lietuvių investuotojų portfeliuose dominuoja pasaulinių technologijų ir gynybos sektoriaus akcijos: NVIDIA, „Tesla“, „Apple“, „Microsoft“ ir „Rheinmetall“. Pastarosios – Vokietijos gynybos koncerno – patekimas į penketuką atspindi bendrą regiono investuotojų nuotaiką, kurią pastaruoju metu formuoja padidėjusios geopolitinės rizikos ir gynybos biudžetų augimas Europoje. Tarp biržoje prekiaujamų fondų (ETF) populiariausi išlieka platūs pasauliniai indeksiniai instrumentai – „iShares Global Titans 50“, „iShares MSCI USA Screened“ ir „MSCI World Information Technology“ fondai.
Vyriausybės obligacijos ir gynybos lakštai – auganti tema
Ypač įdomi tendencija – valstybės skolos priemonių populiarumas. 2025 m. į LR Vyriausybės obligacijas ir euroobligacijas investavo 2 376 asmenys, tačiau į specialiai gynybos finansavimui skirtus Vyriausybės taupymo lakštus (gynybos obligacijasE) – net 6 440 investuotojų, o vien Lietuvos piliečių skaičius šioje grupėje per metus išaugo nuo maždaug 4 983 iki 6 333. Tai rodo, kad valstybės skolos priemonės, ypač turinčios aiškų visuomeninį tikslą, sugeba pritraukti gerokai platesnę investuotojų bazę nei tradicinės obligacijos. Ši tema natūraliai dera su plačiau diskutuojamu gynybos finansavimo Baltijos šalyse klausimu.
Kaip Lietuva atrodo Skandinavijos ir platesniame ES kontekste
Lietuvos augimo tempai įspūdingi, tačiau verta pažvelgti, kur mūsų rinka yra platesniame Europos paveiksle – ir čia atotrūkis nuo Skandinavijos išlieka didžiulis. Švedija tebėra neabejotina Europos investavimo kultūros lyderė: šalyje apie 40 proc. gyventojų naudojasi lengvatinio apmokestinimo investicinėmis sąskaitomis (ISK), o bendras akcijų ar fondų savininkų skaičius siekia apytiksliai 80 proc. suaugusiųjų.
Toks rezultatas pasiektas per keturis dešimtmečius nuosekliai vykdytos mokesčių ir pensijų sistemos reformos, prasidėjusios dar 1978 m. Švedijos namų ūkių finansinio turto santykis su BVP ir Stokholmo biržoje listinguojamų įmonių skaičius išlieka vieni aukščiausių visoje ES, o pačios „Nasdaq Stockholm“ biržos rinkos kapitalizacija 2024 m. viršijo 1,2 trln. eurų.
Jungtinėje Karalystėje mažmeninių investuotojų dalyvavimo rodiklis per pastaruosius kelerius metus taip pat sparčiai augo – nuo 27 proc. 2020 m. iki 34 proc. 2025 m. Tai rodo, kad panašus, tik iš esmės vėlesnis, investavimo kultūros pokytis vyksta ir didesnėse Vakarų Europos rinkose. Vokietijoje, kur tradiciškai dominuoja bankinis, o ne kapitalo rinkos finansavimo modelis, akcijų, ETF ar investicinių fondų savininkų dalis tesiekia apie 15 proc. gyventojų. Tai primena, kad net tarp didžiausių ES ekonomikų investavimo kultūra skiriasi itin ženkliai.
Regiono kontekste Lietuva atrodo geriau nei kaimynės
Šiuo metu Lietuva Baltijos šalyse daro pažangą pagal vieną svarbų rodiklį – vietos akcijų rinkos kapitalizaciją, palyginti su BVP. 2025 m. pabaigos duomenimis, Lietuvos akcijų rinkos kapitalizacija sudarė apie 6,8 proc. BVP, Estijos – 11,8 proc. (šis rodiklis jau kurį laiką mažėja), o Latvijos – vos 1,4 proc. Visos trys Baltijos šalys smarkiai atsilieka nuo daugelio didesnių ES rinkų, kuriose šis rodiklis dažnai siekia keliasdešimt procentų BVP.
Kitas Europos stabilumo mechanizmo (ESM) analizėje pastebėtas aspektas: Latvijos ir Estijos namų ūkiai turi vieną mažiausių vidaus kapitalo rinkos svorių portfeliuose visoje ES, o Lietuvos rodiklis, nors ir kuklus, yra santykinai geresnis. Latvijoje panašią tendenciją kaip Lietuvos gynybos taupymo lakštai demonstruoja valstybės taupymo obligacijos, kurios dėl patrauklių palūkanų sparčiai populiarėja tarp gyventojų. Tai rodo, kad valstybės skolos priemonės su aiškiu ir suprantamu tikslu visame regione veikia kaip efektyvus „startas“ į investavimą.
Šis palyginimas parodo, kad nors Lietuvos investuotojų bazė 2020–2025 m. augo rekordiniu tempu, kelias iki švediško masto investavimo kultūros – kai investavimas tampa norma, o ne išimtimi – tebėra ilgas. Jame lemiamą vaidmenį, panašiai kaip Švedijoje, gali suvaidinti investicinė sąskaita, kurią už praėjusius metus deklaravo ypač kuklus Lietuvos investuotojų skaičius – tik 26 tūkst.
