Dar prieš metus rinkoje netrūko patrauklių pasiūlymų pasidėti indėlį metams: kai kurios kredito unijos siūlė net 5 proc. palūkanas, o bankai – daugiau nei 4 proc.
Tačiau Europos centriniam bankui (ECB) per pastaruosius metus ne kartą sumažinus bazines palūkanų normas, kredito įstaigos apkarpė ir indėlių palūkanas.
Šiuo metu didieji bankai už 12 mėnesį indėlį siūlo 1,5–1,9 proc. palūkanų, o tarp mažesnių galima rasti pasiūlymų pasidėti indėlį už 2,4–2,9 proc. Tuo metu kredito unijose palūkanų normos už metų indėlį varijuoja nuo 1,8 proc. iki 3,1 proc.
„Didžiausi šalies bankai ypač šykštūs – siūlo vos po 1,5 proc. metinių palūkanų. Tačiau mažesni bankai ar kredito unijos vis dar sutinka mokėti po 2,5–3 proc. Turint omenyje valstybės taikomą 100 tūkst. eurų garantiją indėliams vienoje kredito įstaigoje, dabartinių žemų palūkanų normų aplinkoje atrodo visai neblogai. Tad indėlių instrumentas tiems, kuriems gali greitu metu prireikti pinigų „čia ir dabar“ ir toliau atlieka pinigų išsaugojimo funkciją“, – 15min komentavo investavimo ekspertė Jekaterina Govina.
Laikyti savo santaupas indėlyje, o ne ieškoti kitų būdų, kaip įdarbinti pinigus, gyventojus skatina kelios priežastys – tai paprasta ir suprantama, be to, pinigus galima greitai pasiimti, vos tik jų prireikia: pavyzdžiui, jei gyventojas sugalvotų įsigyti automobilį ar pirkti būstą.
Sutelktinio finansavimo platformos „Röntgen“ vykdomoji direktorė Greta Zarembienė pastebi, kad net daugybė stambių, profesionalių ir patyrusių investuotojų dalį savo pinigų laiko indėliuose būtent dėl patogaus jų likvidumo.
„Neretai, o ypač kaupiamuose indėliuose, žmonės pinigus trumpai palaiko tol, kol ieško patrauklesnių investavimo galimybių“, – teigė pašnekovė.
Tačiau indėlių palūkanų normos, tikėtina, mažės ir toliau, tad ekspertai įspėja – santaupoms grasina infliacija.
