Laidoje „Investicijų espresso“ apie šias temas kalbėjo du praktikai: NT investuotojas, „SkerysNT“ „YouTube“ kanalo kūrėjas Giedrius Skėrys ir verslo bei investicijų finansų konsultantas Tomas Štura, daugiau nei 20 metų dirbantis finansų ir mokesčių srityse. Abu jie sutaria – dažniausiai investuotojus stabdo ne kapitalo trūkumas, o žinių, tinkamo planavimo ir aiškios struktūros stygius.
Pasak Giedriaus, daug pradedančiųjų tiki, kad NT srityje sėkmė priklauso nuo didelių pradinio kapitalo sumų. „Žmonės kartais galvoja, kad reikia labai daug pinigų, bet dažniau svarbiausia – gebėti pajudėti pirmyn ir suprasti, kokių tikslų sieki. Jeigu nuo pat pradžių įvertini riziką ir susidėlioji strategiją, net nedidelis projektas gali duoti gerą rezultatą“, – pasakoja jis.
Tomas priduria, kad kapitalas savaime negarantuoja sėkmės. Pasitaiko, kad net labai perspektyvus projektas galiausiai „sudega“, jei jam pritrūksta planavimo, kontrolės ar elementaraus skaičiavimo. „Net blogas projektas gali pavykti, o geras – sudegti. Rezultatas priklauso ne tik nuo idėjos, bet ir nuo komandos, finansavimo bei plano, ką darysi, jei reikalai pakryps kita kryptimi. Planas A – tik pradžia, reikia turėti ir planus B, C“, – sako jis.
Finansavimo šaltiniai: bankas nėra vienintelis kelias
NT investuotojai dažniausiai renkasi vieną iš kelių finansavimo būdų: nuosavas lėšas, banko kreditą, privačius investuotojus arba mišrius modelius. Pasak Tomo, bankas dažnai išlieka pigiausias kapitalo šaltinis, jei investuotojas gali pagrįsti projekto perspektyvą ir parodyti profesionaliai parengtą planą. Tačiau tai nebūtinai paprasčiausias kelias.
Smulkesni investuotojai dažniau atsiremia į privačių investuotojų finansavimą. Tokiu atveju itin svarbu aiškiai susitarti dėl vaidmenų, atsakomybių ir lūkesčių. „Susitarimas 50/50 nėra strategija. Komandinis darbas turi būti paremtas aiškia struktūra – kas ką daro, kas už ką atsakingas, kaip dalijamasi pelnu ir kas nutinka, jei projektas užstringa ar kainos pasikeičia“, – sako Giedrius.
Mokesčiai – tyli rizika, kurią daugelis nuvertina
Vienas dažniausių klausimų, į kurį investuotojai atsakymo ieško per vėlai, – mokesčiai. Pasak Tomo, būtent šioje vietoje pradedantieji netenka daugiausiai pinigų. GPM tarifas gali būti 15, 20 ar 30 procentų, PVM gali atsirasti arba ne, priklausomai nuo pirkimo struktūros, sandorio objekto ir planuojamų darbų. „Mažiausia klaida – netinkamai pasirinkta sandorio forma – gali kainuoti visą pelną“, – pastebi jis.
Dažnai fizinis asmuo įsigyja turtą PVM mokėtojo vardu norėdamas susigrąžinti pridėtinės vertės mokestį, tačiau parduodant objektą fiziniam asmeniui PVM tampa didele kliūtimi. „Retas pirkėjas sutinka mokėti papildomą PVM, tad pasirinkimų nebelieka“, – aiškina Tomas.
Giedrius pastebi, kad investuotojai dažnai planuoja tik geriausią scenarijų. „Jei planuosi tik lengviausią kelią – anksčiau ar vėliau sudegsi. Reikia galvoti, kas bus, jei rinka kris, jei medžiagos pabrangs, jei užtruks leidimai ar partneris dings“, – sako jis.
Kaip atpažinti problematišką projektą?
Nors kiekvienas projektas turi savų niuansų, abu pašnekovai sutaria, kad daug rizikų galima pastebėti labai anksti – jei investuotojas kruopščiai tikrina informaciją.
Problemų ženklai gali būti nesutvarkyti dokumentai, komplikuotas įteisinimas, neaiškios rangos sutartys, nerealistiškos kainų ir terminų prognozės. Tomas pabrėžia, kad geras projektas „pats save parduoda“ dokumentais, o ne vizualizacijomis ar gražiomis prezentacijomis.
Giedrius prideda, kad svarbiausias elementas – komanda ir partnerių reputacija. „Net dvigubai didesnė grąža nieko nereiškia, jei nesupranti, su kuo dirbi. Turi pasitikėti žmogumi, su kuriuo eini į projektą. Jei partneris kelia abejonių, geriau net nepradėti“, – teigia jis.
Rizika – ne priešas, jei ją supranti
Didžiausios grąžos dažniausiai slypi sudėtingesniuose projektuose, kuriuose neapibrėžtumas didesnis. Tačiau tiek Giedrius, tiek Tomas sutaria, kad rizika savaime nėra blogai – problema atsiranda tuomet, kai ji neįvertinama.
Giedrius sako, kad svarbu suprasti, jog projektas gali pakrypti kita linkme ir tam reikia būti pasiruošus. Tuo tarpu Tomas priduria, kad investavimas nėra individualus sportas – komandinis darbas lemia rezultatus.
Susitikime Finansinės laisvės forume
Apie NT projektų finansavimą, rizikas ir mokesčių ypatumus plačiau bus kalbama lapkričio 27 d. „Litexpo“ vyksiančiame Finansinės laisvės forume.
Tai didžiausia finansinio raštingumo ir investicijų konferencija Lietuvoje, kurioje laukia gausybė pranešimų ir diskusijų su investavimo praktikos atstovais.
