Nenusileidžiame Suomijai ir Vokietijai
SEB banko duomenimis, šių metų birželį lyčių pasiskirstymas tarp investuojančių klientų buvo geriausiai subalansuotas per pastaruosius kelerius metus. Moterys sudarė apie 44 proc., o vyrai – apie 56 proc. visų investuotojų.
Tiesa, šalies mastu situacija yra dar kiek kitokia – Lietuvos banko duomenimis, vertinant visų Lietuvoje veikiančių investicinių paslaugų bendrovių klientus, praėjusiais metais moterys sudarė apie 35 proc., o vyrai – apie 65 proc. investuotojų.
Tačiau net ir vertindami konservatyvesnius rinkos rodiklius jau galime teigti, kad lyčių pusiausvyros požiūriu Lietuva priartėjo prie valstybių, turinčių ilgesnes investavimo tradicijas. Pavyzdžiui, palyginti su Suomija, situacija Lietuvoje (tiek pagal SEB, tiek pagal rinkos duomenis) atrodo net šiek tiek palankesnė. „Euroclear Finland“ duomenimis, 2025 m. moterims priklausė apie 33 proc., o vyrams – 67 proc. visų akcijų taupomųjų sąskaitų (specialių investavimui skirtų sąskaitų).
Bendri Lietuvos rinkos rezultatai tik nežymiai atsilieka nuo Vokietijos. Vokietijos akcijų instituto (vok. Deutsches Aktieninstitut) duomenimis, iš 14,1 mln. žmonių, 2025 m. investavusių į akcijas, 5,4 mln. buvo moterys, o 8,7 mln. – vyrai. Tai reiškia, kad moterys sudarė apie 38 proc., o vyrai – apie 62 proc. visų investuojančiųjų. Tuo metu SEB banke lyčių pasiskirstymas jau yra geriau subalansuotas nei Vokietijoje.
Aktyviausios – jaunos investuotojos
Maža to, moterų investuotojų mūsų šalyje ir toliau daugėja itin dideliu tempu. SEB banko birželio mėnesio duomenimis, vien per pastaruosius metus investuojančių moterų skaičius padidėjo apie 32 proc., kuomet vyrų – apie 22 proc. Sparčiausiai auganti investuotojų grupė yra 18–25 metų lietuvės. Per vienerius metus šių investuotojų skaičius SEB banke išaugo beveik 60 proc. Jaunesni vyrai taip pat išlieka aktyviausia auganti investuotojų vyrų grupė, tačiau jų augimo tempas yra dvigubai mažesnis – 18–25 metų vyrų investuotojų skaičius per metus padidėjo apie 29 proc.
Panašu, kad nuoseklios finansų rinkos dalyvių pastangos skatinti moteris aktyviau rūpintis savo finansais ir investuoti duoda realių rezultatų. Reikšmingą pokytį lėmė ir skaitmeniniai investavimo sprendimai, pavyzdžiui, investavimo robotas, suteikęs galimybę pradėti investuoti nuo nedidelių sumų, neturint ilgametės investavimo patirties. Todėl šiandien moterys gali pradėti investuoti kur kas paprasčiau nei anksčiau.
Vyrai valdo 1,6 karto didesnį investicinį turtą
Vis dėlto, ne viskas Lietuvos investavimo paveiksle atrodo taip pozityviai. Nors vis daugiau moterų įdarbina santaupas, jų investuojamos sumos yra gerokai mažesnės nei vyrų.
Šių metų birželį, SEB duomenimis, vidutinė vyrų investicinio portfelio vertė siekė apie 32 tūkst. eurų, o moterų – apie 19,6 tūkst. eurų. Tai reiškia, kad vidutinis vyrų investicinis portfelis buvo net 1,6 karto didesnis nei moterų. Lietuvos banko duomenimis, visos rinkos mastu investicinis turtas taip pat pasiskirstęs netolygiai – 2025 m. vyrai valdė apie 75 proc. visų investicijų, o moterys – likusius 25 proc.
Įdomu tai, kad tiek vyrai, tiek moterys turi pakankamai panašias galimybes investuoti. SEB duomenimis, šių metų birželio mėnesį moterys sąskaitose vidutiniškai laikė po 6,3 tūkst. eurų, o vyrai – po 6,7 tūkst. eurų lėšų. Tai reiškia, kad moterys valdo mažiau investicijų ne dėl mažesnių pajamų ar santaupų. Didžiausi skirtumai susidaro dėl to, kad moterys investuoti pradėjo vėliau arba tai daro ne taip sistemingai kaip vyrai.
Štai ir naujas uždavinys, kurį turime spręsti. Lyčių balansą investavime greičiausiai pasieksime, o dabar atėjo metas užtikrinti, kad tiek vyrai, tiek moterys gebėtų investuoti reguliariai, nuosekliai ir ilgai – kurdami vertę savo ateičiai.