Preliminariais vertinimais, dėl pasitraukimo iš II pensijų pakopos į ekonomiką gali sugrįžti šimtai milijonų eurų. Tai reikšminga suma šalies mastu – trumpuoju laikotarpiu ji gali paskatinti vidaus vartojimą, tačiau ilgalaikis efektas priklausys nuo gyventojų finansinių sprendimų.
Vilniaus kolegijos (VIKO) Finansų katedros docentė dr. Alina Kvietkauskienė atkreipia dėmesį, kad visuomenės elgsena nėra vienalytė: „Dalis žmonių tikrai skirs šias lėšas vartojimui, tačiau kiti ryšis įdarbinti pinigus ir gauti investicinę grąžą.
Pasak ekonomistės, finansinis žmonių raštingumas ir pats domėjimasis investavimu pastaraisiais metais tikrai auga.
„Matome, kad žmonės patys nori priimti investicinius sprendimus ir dalyvauti tame investavime, ieško labiausiai jų investavimo lūkesčius atitinkančių instrumentų. Galbūt tai ir paskatino dalį gyventojų pasitraukti iš antros pensijų pakopos – vieni renkasi trečią pakopą, kiti – jau visai privatų investavimą“, – naujas tendencijas investavimo rinkoje pastebi dr. A.Kvietkauskienė.
Šią tendenciją patvirtina ir statistika – remiantis Lietuvos banko duomenimis, per 2018-2024 m. laikotarpį fizinių asmenų investicinių portfelių vertė išaugo apie 210 proc., nuo 102,8 iki 319,4 mln. Eur. Tai rodo, kad investavimas tampa nebe nišine veikla, o vis dažnesne kasdienybės dalimi.
Investavimas – ne tik turtingiesiems
VIKO studentams investavimo pradžiamokslį dėstanti mokslų daktarė sako, kad nepaisant populiarėjančios srities, visuomenėje vis dar gajus įsitikinimas, kad investuoti galima tik turint dideles sumas. Tačiau praktika rodo ką kita.
„Žmonės yra labai skirtingi – vienas investicijai gali skirti 1000 eurų, kitas 10 000 eurų, o dar kitas tik 50 eurų. Iš tikrųjų pradėti investuoti galima nuo bet kokios sumos. Mūsų komerciniai bankai siūlo galimybę pradėti net nuo 1 euro – aišku, tai labiau skirta pasibandyti, suprasti, kaip veikia rinkos, didelio uždarbio tikėtis neverta, tačiau tai puikus startas“, – mitą, kad investicijai reikia didelių sumų, paneigia dr. A.Kvietkauskienė. Pasak jos, svarbiausia ne pradinis kapitalas, o įprotis.
„Reikia susikurti įprotį – kaip ir taupant – nuo atlyginimo po 10 proc. finansinei pagalvei, taip ir investuojant – kas mėnesį pasiskirti tam tikrą sumą investicijoms. Taip ilgainiui augs ir portfelis, ir potenciali grąža“, – praktiniais patarimais dalijasi ekspertė.
Kiek galima uždirbti – ir kuo nereikėtų tikėti
Didžiausia rizika pradedantiesiems, pasak ekonomistės, ne rinkos svyravimai, o nerealūs lūkesčiai.
„Svarbiausia nepasiduoti visokioms reklamoms ir spekuliacijomis, nes dabar viešojoje erdvėje tikrai gausu įvairiausių pasiūlymų kaip investuoti ir gauti vos ne 300 proc. metinę grąžą. Žmogus turi įsivertinti realias galimybes, atlikti tam tikrus namų darbus, pasitikrinti, kiek per metus paauga, tarkime, didžiausių pasaulio rinkų indeksai, ir jei matote, kad augimas yra apie 15 proc., turite įjungti kritinį mąstymą ir neužkibti ant kabliuko, siūlančio nerealiai didelį uždarbį“, – apie rizikas įspėja dr. A.Kvietkauskienė.
Anot ekspertės, realistiškas investavimo scenarijus yra gerokai nuosaikesnis: „Taip, būna atvejų, kai akcija šauna ir 200 proc., bet tai dažniausiai lemia momentas – kada įeini į rinką. Tokius rezultatus pasiekia vienetai“.
Didžiausia klaida – skubėti
Finansų specialistus rengianti dr. A.Kvietkauskienė sako, pastebinti, kad investavimas dažnai painiojamas su greitu uždarbiu, tačiau tai – skirtingi dalykai.
„Trumpas laikotarpis dažniausiai yra ne investavimas, o spekuliavimas. Tikras investavimas yra ilgesnis procesas – metams, dešimčiai ar net penkiolikai metų. Tai reiškia, kad svarbiausia ne „pagauti momentą“, o laikytis strategijos. Rinkos turi savo ciklus – jos krenta, atsigauna. Svarbiausia yra vidinis nusiteikimas ir gebėjimas palaukti. Jeigu neišeinate iš rinkos per anksti, ilgainiui galima ne tik susigrąžinti vertę, bet ir ją gerokai padidinti“, – savo žiniomis dalijasi ekonomistė.
Dar viena taisyklė, kuria turėtų vadovautis pradedantieji investuotojai – neinvestuoti visų turimų pinigų.
„Investavimas visada yra tam tikra rizika. Nebent mes nusipirksime kokias Vyriausybės leidžiamas ilgalaikės trukmės obligacijas, kur faktiškai nėra jokios rizikos, bet ten turime gana mažą grąžą. Jeigu kalbame apie investavimą į kitas turto klases, tai visada yra rizika. Jeigu žmogus planuoja investuoti savo santaupas – rekomenduojama pasilikti kelių mėnesių atlyginimo dydžio rezervą ir jo neliesti, nes esant skubiam poreikiui norint atsiimti investicijas, galite prarasti dalį pinigų dėl rinkos svyravimų. Tačiau, turėdami didesnę sumą, visų santaupų tiesiog laikyti sąskaitoje taip pat neturėtumėte, nes pinigai nuvertėja, jų perkamoji galia mažėja. Pinigus reikia įdarbinti“, – sako dr. A.Kvietkauskienė.
Kitas svarbus aspektas – reikia susitaikyti, kad rinkos dabar dėl geopolitinių ir ekonominių iššūkių yra labai nepastovios, todėl rekomenduojama diversifikacija – investicijų portfelio paskirstymas į skirtingas sritis: rekomenduojama turėti ne tik akcijų, bet ir, pavyzdžiui, obligacijų ar aukso. Auksas dažnai juda priešinga kryptimi nei akcijos, todėl padeda sumažinti riziką ir sušvelnina rinkų svyravimus.
Emocijos – tylus investuotojo priešas
Pasak dr. A.Kvietkauskienės, net ir turint žinių, sprendimus investavimo srityje dažnai lemia emocijos: „Mano patarimas – išlaikyti šaltą protą ir matant svyravimus bei apėmus baimei, neskubėti parduoti turimų finansinių aktyvų. Jeigu jau esate priėmę sprendimą investuoti, laikykitės savo susikurtos strategijos ir plano: kiek lėšų, kur ir kuriam laikui investuosite“.
