Viena iš šio forumo temų – obligacijos: investicijų priemonė, kuri dažnai laikoma nuosaikesne alternatyva akcijoms, bet šiandien vis labiau viliojanti tiek investuotojus, tiek įmones.
Apie tai Finansų espresso laidoje diskutavo Paulius Žurauskas, „Orion Securities“ vadovas, ir Eglė Džiugytė, „Artea Banko“ finansų rinkų departamento vadovė.
Kodėl obligacijos šiandien tokios populiarios?
Lietuvoje obligacijos išgyvena pakilimą. Pasak Eglės Džiugytės, investuotojai vis dažniau vertina stabilias pajamas ir renkasi obligacijas vietoje terminuotų indėlių. „Finansinis raštingumas auga: žmonės lygina banko palūkanas su įmonių obligacijų grąža ir priima racionalius sprendimus“, – sako ji.
Žurauskas priduria, kad obligacijos yra „elegantiška“ turto klasė: „Jeigu akcijų rinką galima pavadinti kaubojų arena, tai obligacijos – džentelmenų pasirinkimas. Čia lengviau suskaičiuoti tikrąją vertę, įvertinti riziką ir turėti aiškų kainodaros stuburą."
Rizikos ir grąžos santykis
Pagrindinė rizika – emitento nemokumas. Tarptautinė statistika rodo, kad aukšto pajamingumo obligacijų nemokumo rodiklis siekia apie 4 proc., tačiau vidutiniškai atgaunama apie pusė investuotų lėšų.
Svarbu įvertinti obligacijų vietą įsipareigojimų eilėje – ar jos užtikrintos įkeitimu, ar yra žemesnės eilės (subordinuotos). „Kuo aukščiau esi eilėje, tuo didesnė tikimybė atgauti lėšas, jei įmonė susidurtų su sunkumais“, – pabrėžia Džiugytė.
Kur dažniausiai naudojamos obligacijos?
Baltijos šalyse dominuoja obligacijos, finansuojančios nekilnojamojo turto projektus. Investuotojai vertina projektų vietą ir patikimumą.
Tačiau obligacijos tampa vis populiaresnės ir kaip finansavimo priemonė įmonių įsigijimams bei susijungimams. „Kai reikia greito kapitalo stambiam sandoriui, bankai ne visada gali suteikti finansavimą – čia atsiranda obligacijų pranašumas“, – pažymi Žurauskas.
Kaip nustatoma obligacijos kaina?
Pasak Žurausko, palūkanų norma susideda iš keturių pagrindinių dalių:
- Bazė – valstybės obligacijų palūkanos.
- Kredito rizikos priedas – priklauso nuo emitento patikimumo.
- Likvidumo priedas – sunkiau parduodamos obligacijos reikalauja didesnės grąžos.
- Laiko priedas – ilgesniam laikotarpiui investuotojai prašo didesnių palūkanų.
„Obligacijos eilė įsipareigojimų struktūroje ir užtikrinimas įkeitimu taip pat labai svarbūs. Bet galiausiai rinkos sandoriai parodo, ar kaina buvo nustatyta teisingai“, – sako Džiugytė.
Obligacijų fondai: sprendimas neprofesionaliam investuotojui?
Tie, kurie nenori patys analizuoti kiekvieno emitento, gali rinktis obligacijų fondus. Čia svarbiausia trys kriterijai: komanda, patirtis ir aiški investavimo strategija.
„Fondų valdytojas turi gebėti vienu sakiniu pasakyti, kuo jis pranašesnis už kitus. Tik tada verta patikėti jam savo kapitalą“, – pataria Džiugytė.
Išvada: ar obligacijos – naujasis favoritas?
Obligacijos šiandien tampa ne tik alternatyva banko indėliams, bet ir svarbiu kapitalo pritraukimo šaltiniu verslams. Investuotojams jos suteikia prognozuojamą pajamų srautą, o įmonėms – lankstumą finansuojant augimą.
Kaip sako Paulius Žurauskas: „Akcijas perku, nes reikia, o obligacijas – nes myliu.“ Galbūt ši turto klasė iš tiesų verta daugiau romantikos, nei manėme anksčiau.
Susitikime Finansinės laisvės forume
Norite gyvai išgirsti šių ekspertų įžvalgas? Lapkričio 27 d. Litexpo vyks Finansinės laisvės forumas – didžiausia finansinio raštingumo ir investicijų konferencija Lietuvoje. Čia savo patirtimi dalinsis Eglė Džiugytė, Paulius Žurauskas ir daugelis kitų žinomų pranešėjų.
Konferencijos mecenatas – SEB bankas.
