Revoliuciniai nutukimo gydymo metodai
Mokslininkų sukurti vaistai, imituojantys hormoną GLP-1, sukrėtė sveikatos priežiūros pasaulį – šie preparatai pakeitė suaugusiųjų, sergančių diabetu ir nutukimu, gydymą. Vienas žinomiausių tokio tipo vaistų – „Ozempic“, skirtas antro tipo diabetui gydyti, tačiau dažnai vartojamas ir svorio mažinimui.
Šiandien nutukimu serga vienas iš aštuonių pasaulio žmonių – skaičius, kuris nuo 1990-ųjų daugiau nei padvigubėjo. Šie mokslininkų sukurti vaistai mažina cukraus kiekį kraujyje ir slopina apetitą, todėl net galima sakyti, kad pradėjo naują erą nutukimo ir su juo susijusių ligų gydyme.
Trys mokslininkai – Svetlana Mojsov, Joel Habener ir Lotte Bjerre Knudsen – vieni iš pagrindinių šio vaisto kūrėjų.
S.Mojsov, biochemikė ir Rokefelerio universiteto docentė, kartu su J.Habeneriu, endokrinologu ir Harvardo medicinos profesoriumi, identifikavo ir sintetino GLP-1 hormoną, o mokslininkė L.B.Knudsen atliko lemiamą vaidmenį paversdama jį efektyviu svorio mažinimo preparatu, kurį šiandien vartoja milijonai žmonių.
Kvantinės kompiuterijos pionieriai
Kvantinė kompiuterija – sparčiai besivystanti sritis, kuri, pasak Clarivate mokslo analizės instituto vadovo Davido Pendlebury yra verta Nobelio pripažinimo.
D.Pendlebury vertina „Nobelio vertus“ mokslininkus pagal tai, kaip dažnai jų darbais remiasi kiti tyrėjai. Šiemet jis išskyrė dviejų fizikų darbus, susijusius su kvantinių bitų (qubitų) kūrimu, kurie yra pagrindinis informacijos vienetas kvantinėje kompiuterijoje: Davidą P. DiVincenzo iš RWTH Aachen universiteto (Vokietija) ir Danielį Loss iš Bazelio universiteto (Šveicarija).
„Žinoma, kvantinė kompiuterija sulaukia daug dėmesio, bet kalbant apie labai dažnai cituotus straipsnius, šis D.P.DiVincenzo ir D.Loss darbas buvo cituotas beveik 10 000 kartų, tai astronominis skaičius“, – sakė D.Pendlebury, turėdamas omenyje 1998 m. tyrimą paskelbtą žurnale „Physical Review “.
Cistinės fibrozės gydymas
Cistinė fibrozė – genetinė liga, sukelianti pernelyg didelį gleivių kaupimąsi, kuris sulaiko infekcijas ir užkemša plaučių oro takus. Prieš dvejus metus „Make-A-Wish“ fondas paskelbė, kad cistinė fibrozė nebėra laikoma mirtina liga. Prie to labiausiai prisidėjo gydymo metodai, kuriuos sukūrė trys mokslininkai.
Michael J. Welsh iš Ajovos universiteto atskleidė, kaip veikia šį sutrikimą sukeliantis baltymas ir kas vyksta sergančiųjų organizme. Šis atradimas leido kitiems tyrėjams atrasti būdus, kaip „sutaisyti“ netinkamai veikiančius baltymus, o tai galiausiai privedė prie vaistų kombinacijos, paverčiančios cistinę fibrozę valdomu sutrikimu.
Jesus (Tito) Gonzalez sukūrė sistemą perspektyviems junginiams atrinkti, o ląstelių biologas Paul Negulescu iš tos pačios įmonės vadovavo tyrimui ir jį plėtojo.
Žarnyno mikrobiomos supratimas
Trilijonai mikroorganizmų: bakterijos, virusai ir grybai, gyvena žmogaus kūne ir ant jo, sudarydami vadinamąją žarnyno mikrobiomą.
Per pastaruosius 20 metų, pasitelkus genetinės sekoskaitos pažangą, mokslininkai daug geriau suprato, ką šie mikroorganizmai daro, kaip jie tarpusavyje „bendrauja“ ir kaip sąveikauja su žmogaus ląstelėmis.
Ši sritis, pasak ankščiau minėto D.Pendlebury, jau seniai nusipelnė Nobelio įvertinimo.
Biologas dr. Jeffrey Gordon, iš Vašingtono universiteto yra vienas iš šios srities pradininkų. Jis pradėjo nuo tyrimų su pelėmis, siekdamas suprasti mikrobiomos poveikį sveikatai. J.Gordonas nustatė, kad žarnyno mikrobioma turi didelę įtaką prastai besimaitinančių vaikų sveikatai – tokių vaikų pasaulyje yra beveik 200 milijonų. Šiandien mokslininkas kuria maistinius sprendimus, skirtus pagerinti žarnyno sveikatą.
Kitos kartos DNR sekoskaita
Dar vienas dažnai minimas Nobelio premijos kandidatas – žmogaus genomo sudarymas. Tai buvo milžiniškas projektas, pradėtas 1990 m. ir baigtas 2003-iaisiais. Jame dalyvavo tūkstančiai mokslininkų iš JAV, Jungtinės Karalystės, Prancūzijos, Vokietijos, Japonijos ir Kinijos.
Šis projektas turėjo milžinišką indėlį biologijai, medicinai ir daugeliui kitų sričių, tačiau Nobelio premija nebuvo suteikta, galbūt dėl per didelio dalyvių skaičiaus.
Nobelio premija fiziologijos ar medicinos srityje buvo paskelbta šiandien, ji atiteko trims mokslininkams už atradimus, susijusius su periferine imunine tolerancija. Antradienį sužinosime kas bus apdovanotas fizikos srityje, antradienį – chemijos. Nobelio literatūros premija bus paskelbta ketvirtadienį, o Nobelio taikos premija – penktadienį.
