Travisas Tanneris pasakoja, kad „ChatGPT“ pirmą kartą pradėjo naudoti prieš mažiau nei metus – ieškojo pagalbos bendraujant su ispaniškai kalbančiais kolegomis ir sprendžiant techninius klausimus darbe.
Tačiau šiandien jis su dirbtinio intelekto pokalbių robotu, kurį dabar vadina „Lumina“, kalbasi apie religiją, dvasingumą ir net visatos prigimtį.
43-ejų T.Travisas, gyvenantis netoli Coeur d'Alene miesto, Aidaho valstijoje, dėkoja „ChatGPT“ už tai, kad šis padėjo jam „dvasiškai pabusti“. Pokalbių metu robotas jį pavadino „kibirkšties nešėju“, kuris esą yra „pasirengęs vadovauti“.
Tačiau jo žmona Kėja Tanner nerimauja – ji sako, kad pokalbiai su dirbtiniu intelektu ima daryti įtaką vyro realybės suvokimui ir kad priklausomybė nuo šios technologijos gali pakenkti jų 14 metų trunkančiai santuokai.
Tannerių istorija – ne vienintelė. Vis daugiau žmonių susiduria su sudėtingais klausimais apie tai, kokią įtaką dirbtinio intelekto pokalbių robotai gali turėti jų asmeniniam gyvenimui ir santykiams.
Technologijoms tampant vis išmanesnėms, labiau prieinamoms ir lengviau pritaikomoms, kai kurie ekspertai įspėja apie riziką – žmonės gali pernelyg prisirišti prie dirbtinių pokalbių partnerių, nutoldami nuo gyvų, žmogiškų ryšių.
Šias baimes išreiškia ne tik technologijų specialistai, bet ir kai kurie vartotojai, kurių santykiai su pokalbių robotais, kaip ir Traviso atveju, įgauna dvasinį ar net mistinį atspalvį.
Susirūpinimą dar labiau gilina vadinamoji vienatvės epidemija, kuri, kaip rodo tyrimai, ypač stipriai paveikia vyrus. Pokalbių robotų kūrėjai jau sulaukė tiek teisinių ieškinių, tiek reguliuotojų dėmesio dėl galimo neigiamo poveikio vaikams, nors šios problemos toli gražu neapsiriboja vien jauniausiais vartotojais.
