Sekite 15min Google
Ekspertai perspėja, kad šių metų El Ninjo reiškinys gali būti „stipriausias per visą gyvąją atmintį“, todėl didėja tikimybė, kad 2027-ieji taps karščiausiais metais istorijoje.
Jau dabar jūros paviršiaus temperatūra Ramiojo vandenyno pusiaujo zonoje viršijo aukščiausią temperatūrą, užfiksuotą per bet kurį ankstesnį El Ninjo reiškinį, o prognozuojama, kad šis atmosferos reiškinys piką pasieks tik vėlyvą rudenį arba žiemos pradžioje.
Ekspertų vertinimu, nuo 2026 m. birželio iki 2027 m. vasario ekstremalus karštis, susijęs su El Ninjo, gali lemti papildomai 451 tūkst. mirčių. Papildomas atšilimas taip pat sudaro sąlygas didesniam ekstremalių orų poveikiui, pavyzdžiui, miškų gaisrams ir potvyniams.
Pietų Amerika, pietinės JAV valstijos, Rytų Afrika ir Centrinė Azija per ankstesnius El Ninjo reiškinius susidūrė su padidėjusia potvynių rizika, o didelėje Australijos dalyje, šiaurinėje Pietų Amerikos dalyje ir kai kuriose Azijos šalyse, pavyzdžiui, Indonezijoje, didėja sausrų ir miškų gaisrų rizika.
Tačiau Europoje El Ninjo poveikis orams paprastai būna gerokai netiesioginis ir ne toks stiprus. Šis gamtos reiškinys gali padidinti tikimybę, kad vėliau šiais metais orai taps labiau permainingi – pavyzdžiui, ruduo ir žiemos pradžia gali būti švelnesni, drėgnesni ir vėjuotesni.
Taigi kodėl vis labiau baiminamasi, kad šią žiemą Europą gali sukaustyti dideli šalčiai?
Kas yra staigaus stratosferos atšilimo reiškinys?
Kiekvieną žiemą aukštai stratosferoje, kuri driekiasi maždaug nuo 10 iki 50 km aukštyje virš Žemės paviršiaus, aplink ašigalį cirkuliuoja stiprūs vakarų krypties vėjai.
Tai vadinama stratosferos poliariniu sūkuriu (SPV). Jis cirkuliuoja aplink aukštai virš Arkties esančią šalto oro masę.
Tačiau po El Ninjo piko stratosferos poliarinis sūkurys gali susilpnėti. Dėl to gali padidėti staigaus stratosferos atšilimo (SSW) tikimybė, o tai savo ruožtu gali padidinti šaltų orų tikimybę.
SSW reiškinio metu temperatūra stratosferoje gali labai greitai pakilti – maždaug 50 °C vos per kelias dienas. Kai aukštai stratosferoje esantis šaltas oras pradeda sklaidytis, tai gali paveikti reaktyvinės srovės formą, nes šaltas oras iš stratosferos leidžiasi į troposferą.
„Paprastai tai susiformuoja virš Šiaurės Atlanto ir Skandinavijos“, – teigia Jungtinės Karalystės meteorologijos tarnyba („Met Office“).
„Tai reiškia, kad šiaurinėje Europoje, įskaitant Jungtinę Karalystę, tikėtinas ilgas sauso ir šalto oro laikotarpis, o pietų Europoje orai paprastai bus švelnesni, drėgnesni ir vėjuotesni. Šių zonų riboje gali sustiprėti šalti rytų vėjai, o kai kuriais atvejais nukritus temperatūrai gali pasnigti.“
Ar El Ninjo sukels Europoje „didįjį šaltį“?
Pastaruoju metu keli laikraščiai perspėjo apie Europai gresiantį „didelį šaltį“, siejamą su rizika, kad El Ninjo pasieks piką ir susilpnins poliarinį sūkurį.
Tačiau Jungtinės Karalystės ir žemyninės Europos žiemos orams įtaką daro daugybė veiksnių, įskaitant žmogaus sukeltą klimato kaitą.
Pavyzdžiui, 2025 m. Niukaslo universiteto tyrimas parodė, kad iškastinio kuro deginimas spartina žiemos kritulių pokyčius Jungtinėje Karalystėje ir Europoje – beveik 25 metais anksčiau, nei buvo prognozuota.
Daugelio veiksnių, darančių įtaką Europos orams, taip toli į priekį numatyti neįmanoma. Tiesą sakant, meteorologai patikimai prognozuoti konkrečius SSW reiškinius gali likus vos maždaug savaitei iki jų pradžios.
„Nors yra žinomas ryšys tarp El Ninjo ir šaltesnės Jungtinės Karalystės žiemos pabaigos, toks scenarijus jokiu būdu nėra garantuotas“, – „Euronews Earth“ sakė „Met Office“ klimato srities atstovas Grahame'as Madge'as.
„Jungtinės Karalystės žiemos orams įtaką daro daugybė kitų veiksnių, įskaitant El Ninjo, todėl žiemos prognozę lemia būtent šių veiksnių visuma, o ne kuris nors vienas iš jų.“
