Sekite 15min Google
17 žmonių ekspediciją paskatino per kelerius metus darytos palydovinės nuotraukos, kuriose matomas negyvenamos salos smėlėtoje lagūnoje paniręs objektas. Tačiau kiti ilgamečiai A. Earhart dingimo tyrinėtojai šiuos įrodymus atmeta ir teigia, kad tai greičiausiai yra nuvirtęs medis.
Šie tyrėjai, kuriems vadovauja archeologai, gavę finansavimą iš buvusio A. Earhart rėmėjo – Purdue universiteto, tikisi, kad objektas pasirodys esąs jos lėktuvo „Lockheed Model 10-E Electra“ nuolaužos. Komandos teigimu, atskirai nufilmuotoje vietovės medžiagoje iš oro matyti, kad paniręs objektas turi metalo blizgesį.
„Rasti Amelios Earhart lėktuvą „Electra“ būtų viso gyvenimo atradimas“, – šį mėnesį prieš išplaukdamas sakė ekspedicijos vadovas Richardas Pettigrew.
„Patvirtinimas, kad ten yra lėktuvo nuolaužos, būtų neginčijamas įrodymas.“
A. Earhart ir jos šturmanas Fredas Noonanas dingo bandydami apskristi Žemės rutulį ties pusiauju. Tuo metu 39 metų A. Earhart jau buvo garsenybė ir aviacijos pionierė, pasiekusi kelis rekordus, įskaitant pirmosios moters, kuri be sustojimo viena perskriduo Atlanto vandenyną, rekordą.
Dviejų variklių lėktuvo nuolaužų radimas patvirtintų seniai egzistuojančią, tačiau iki šiol neįrodytą hipotezę, kad A. Earhart ir F. Noonanas avariniu būdu nusileido Nikumaroro atole, priklausančiame Kiribačio salų valstybei ir esančiame maždaug pusiaukelėje tarp Australijos ir Havajų.
Jie skrido į Haulando salą, esančią maždaug už 400 mylių (apie 640 kilometrų) į šiaurę nuo Nikumaroro, kai jų lėktuve ėmė sekti degalai ir jis dingo.
Po šešias dienas trukusios kelionės jūra iš Kiribačio sostinės Taravos tyrėjų grupė, kaip tikimasi, antradienį vietos laiku pasieks negyvenamą atolą ir kelias dienas ieškos vadinamojo „Taraia objekto“.
Taip pavadintas pailgos formos objektas, kuris pirmą kartą pastebėtas 2020 metais darytoje palydovinėje nuotraukoje. Pavadinimas jam suteiktas pagal salos dalį, kurioje jis aptiktas.
Ekspedicijos organizatoriai teigia, kad objektas ten guli jau daugelį metų ir yra matomas net 1938 metais darytose aerofotografijose.
Ne pelno organizacijai „Archaeological Legacy Institute“ vadovaujantis R. Pettigrew ekspedicijai lėšų surinko bendradarbiaudamas su Indianos valstijoje esančiu Purdue universitetu.
Šiame universitete A. Earhart kadaise dėstė, o universitetas finansavo jos lemtingą paskutinį skrydį modifikuotu lėktuvu, kurį ji vadino savo „skraidančiąja laboratorija“.
Universitetas valdo oro uostą, kuriame praėjusiais metais buvo atidarytas Amelios Earhart vardu pavadintas terminalas.
Naujoji ekspedicija remiasi jau sukauptais gausiais įrodymais, rodančiais, kad būtent šiame atole galėjo baigtis lakūnų skrydis.
Didelę dalį šių įrodymų per dešimtis ekspedicijų 1989–2019 metais surinko JAV tyrinėtojų organizacijos TIGHAR (Tarptautinė istorinių orlaivių paieškos ir atkūrimo grupė) komandos.
TIGHAR vienas įkūrėjų ir tikriausiai žinomiausias A. Earhart dingimo tyrinėtojas Ricas Gillespie teigia, kad „Taraia objektas“ greičiausiai yra negyvas pandanų genties medis, augantis šiame regione ir vandens nuneštas į lagūną.
Knygos „One More Good Flight: The Amelia Earhart Tragedy“ autorius R. Gillespie sakė, kad jis ir kitos tyrėjų komandos 2001 bei 2007 metais jau lankėsi tiksliai toje vietoje, kurioje yra objektas, ir ją tikrino metalo detektoriais.
„Ten nieko nėra, antraip būtume radę“, – šiais metais duotame interviu sakė jis.
„Jeigu jie staiga aptiks, kad ten yra Amelios Earhart lėktuvo nuolaužos, labai nustebsiu, bet būsiu pirmasis, kuris juos pasveikins. Tačiau nemanau, kad jie ką nors ras.“
Nors TIGHAR sutinka su teorija, kad „Electra“ avariniu būdu nusileido atole, organizacijos tyrėjai mano, jog vėliau lėktuvą bangos nuplovė nuo rifo ir dabar jo dalys greičiausiai guli neatrastos giliai vandenyje prie vakarinio salos pakraščio.
Pagal TIGHAR pateikiamą dingimo versiją, A. Earhart ir galbūt F. Noonanas liko įstrigę Nikumaroro saloje, tačiau kurį laiką išgyveno gerdami lietaus vandenį ir maitindamiesi mažomis žuvimis bei vėžliais.
Ši teorija grindžiama aptiktais požymiais, rodančiais, kad saloje galėjo būti įkurta nelaimėlių stovykla, taip pat ketvirtajam XX amžiaus dešimtmečiui priskiriamais daiktais, tarp jų – indeliu, kuriame, kaip manoma, buvo kosmetinis kremas nuo strazdanų.
Dingus lakūnams, JAV vyriausybė surengė plataus masto paieškos operaciją, kurios metu iš oro buvo apžiūrėtas ir Nikumaroro atolas, tuo metu vadintas Gardnerio sala.
Purdue universiteto ekspedicijos organizatoriai teigia, kad ankstesnių paieškų metu objektas galėjo likti nepastebėtas, nes jį galėjo dengti smėlis.
