„Ne mikrobangų krosnelė“
Milžiniško įrenginio fotografijomis „Facebook“ vartotojai Lietuvoje dalijasi mažiausiai nuo sausio pabaigos.
„Tai EMR (elektromagnetinių) bangų įrenginys. (H.A.A.R.P.) Šios bangos gali prasiskverbti pro viską, kas yra Žemėje. Su EMR – elektromagnetiniais impulsais galite sukelti gaisrus ir sunaikinti viską žemėje. Įskaitant sukelti žemės drebėjimus! Įskaitant cunamius ir tornadus (kalba netaisyta – red. past.) – pakomentavo viena internautė.
Jos pasidalintame paveiksliuke prie įrenginio nuotraukos nurodyta, kad „tai nėra mikrobangų krosnelė valgyklų virtuvėms“. Po to seka panašus tekstas, kaip surašytas lietuvės.
Panašūs įrašai – esą HAARP naudojama orams keisti, gamtos katastrofoms ir ekstremaliems reiškiniams sukelti, net žmonių sąmonei veikti – internete klajoja jau ne vienus metus.
Pavyzdžiui, nuo praėjusio rudens plinta kone identiškas, tik į skirtingas kalbas išverstas tekstas apie tai, kad HAARP sistema tariamai veikia visame pasaulyje, „kad sukeltų „pragarą Žemėje“, t. y. orai keičiami tokiu mastu, kokio daugelis žmonių negali įsivaizduoti“. Juo dalijamasi Italijoje, Ispanijoje, Izraelyje, Bulgarijoje.
Tai nėra tiesa. HAARP dažnai siejama su gamtos katastrofomis, bet tai tėra sąmokslo teorijos, gimusios iš mito, kad įvairūs ekstremalūs orų reiškiniai (tornadai, audros, stiprus snygis ir pan.) yra kuriami specialiai, pasitelkus geoinžineriją.
Saugo nuo Šiaurės Korėjos raketų
Socialiniuose tinkluose platinamoje nuotraukoje pavaizduotas didžiulis sunkiai suprantamos paskirties įrenginys, kurį dengia į skėtį panašus baltas gaubtas.
Žemiau angliškai parašyta, kad tai esąs HAARP aukšto dažnio siųstuvas, naudotas skleisti ypač žemo dažnio ir labai žemo dažnio bangas. Jis tariamai gali „sukelti gaisrus ten, kur nori ką nors sunaikinti“, taip pat – žemės drebėjimus ir cunamius. Platinami keli skirtingi paaiškinimai, bet visuose minima HAARP ir įrenginio skleidžiamos bangos.
Pasitelkus atvirkštinę vaizdo paiešką, nesunku išsiaiškinti, kad iš tiesų tai yra JAV gynybai naudojamas radaras SBX-1, kuris nėra pajėgus daryti įtakos oro sąlygoms ar sukelti žemės drebėjimų.
Jūroje (ant laivo, galinčio panirti po vandeniu ir plaukti 8 mazgų – 15 km/h – greičiu) įrengtas X diapazono radaras (angl. Sea-based X-band radar) yra JAV balistinių raketų gynybos sistemos (BMDS) dalis. Jis skirtas aptikti ir sekti balistines raketas bei jų kovines galvutes, teikti duomenis, reikalingus taikiniams perimti ir sunaikinti.
Po specialiu baltu kupolu paslėptas radaras laikomas didžiausiu ir moderniausiu faziniu matricos elektromechaniniu būdu valdomu X juostos radaru pasaulyje. Jis gali aptikti beisbolo kamuolio dydžio objektą iki 2,5 tūkst. mylių (4 tūkst. km) atstumu.
Radaro spindulį sudaro 45 tūkst. perdavimo / priėmimo modulių. Be to, jis naudoja 69 632 kelių sekcijų grandines signalams perduoti, priimti ir stiprinti, o aukštis, kuriame radaras pritvirtintas ant platformos, leidžia sekti objektus, kai jie skrenda laivo link, virš jo ar nuo laivo.
Išskleistas radaras yra sferos formos, o tai, kas matoma ne vien Lietuvoje platinamoje nuotraukoje, yra vienas iš jo komponentų. Tai galima pamatyti JAV Raketų gynybos agentūros (MDA) paskelbtame vaizdo įraše (nuo 30 sek. laiko žymos). Internete platinama ir išpūsto gaubto nuotrauka kaip tariamai HAARP įrenginio fotografija.
SBX-1 oficialiai dislokuotas 2006-aisiais Ramiajame vandenyne, siekiant aptikti ir sekti balistinių raketų grėsmes. To dešimtmečio viduryje jis keliavo po Ramųjį vandenyną, įskaitant vandenis aplink Havajus ir Aliaską. Kuriam laikui SXB buvo perkeltas į Adaką (Aliaska), nors realiai pačiame uoste niekada nebuvo.
Šiaurės Korėjai pagrasinus Havajams branduoline ataka, 2009 m. radaras perkeltas į vandenis aplink salyną. Prieš porą metų radaras išgabentas iš Havajų ir dabar yra dislokuotas Ramiajame vandenyne, kad stebėtų galimus Šiaurės Korėjos ICBM raketų bandymus.
Kataklizmus sukelia ne HAARP
HAARP yra Aukšto dažnio aktyviosios auroros tyrimų programos (High-Frequency Active Auroral Research Program) pavadinimo anglų kalba santrumpa. Jos svetainėje informacijos apie tokio tipo technologijų naudojimą nėra.
Kaip iš tikrųjų atrodo HAARP įrenginiai, galima pamatyti filmuke, paskelbtame Aliaskos universiteto Fairbankso mieste „YouTube“ kanale.
Ši programa yra viso pasaulio mokslininkų mėginimai ištirti jonosferos (viršutinio atmosferos sluoksnio, esančio 50-965 km virš Žemės paviršiaus) savybes ir elgseną. Tai yra riba tarp žemutinės atmosferos, kurioje gyvename, ir kosmoso vakuumo.
Tyrimai vykdomi iš Gakonos vietovės Aliaskoje. Šią mokslinių tyrimų vietą praėjusio amžiaus 9-ajame dešimtmetyje sukūrė JAV kariuomenė. Nuo 2015 m. ją valdo Aliaskos universitetas Fairbankso mieste. Programą finansuoja kariuomenė, universitetas ir JAV vyriausybė.
Čia veikia galingiausias pasaulyje aukšto dažnio siųstuvas, kuris gali būti naudojamas laikinai sužadinti ribotą jonosferos sritį. Stebėjimas turėtų padėti mokslininkams geriau suprasti procesus, kurie nuolat vyksta natūraliai stimuliuojant Saulei.
HAARP nuolat atsiduria melagienų platintojų ir sąmokslų ieškotojų akiratyje. Ji minėta po itin pragaištingų žemės drebėjimų Turkijoje ir Sirijoje, JAV užklupusių galingų uraganų, o Dubajų ir Valensiją – neregėtų liūčių.
Taip pat skaitykite: Melagienų nereikėjo laukti ilgai: žemės drebėjimų priežastį „surado“ Aliaskoje
Taip pat skaitykite: Ar tikrai stipriausias šių metų uraganas Miltonas buvo sukurtas dirbtinai?
Taip pat skaitykite: Pyksta, kur nereikia: ar tikrai dangus įspūdingai raudonuoja dėl geoinžinerijos?
Taip pat skaitykite: Ar tikrai šiaurės pašvaistes sukūrė Aliaskoje veikiantis galingas lazeris?
Melagieną, kad radaras SXB-1 esantis HAARP įrenginys, jau anksčiau paneigė faktų tikrintojai iš Lenkijos „Demagog“, Juodkalnijos „Raskrinkavanje“.
15min verdiktas: melas. Nuotraukoje matyti ne HAARP aukšto dažnio siųstuvas, o amerikiečių radaras SBX-1, naudojamas JAV gynybai, pavyzdžiui, balistinėms raketoms sekti. Jis nėra pajėgus daryti įtakos oro sąlygoms ar sukelti žemės drebėjimus. HAARP programa taip pat nesusijusi su stichinėmis nelaimėmis, tai – jonosferos tyrimų stotis.
Publikacija parengta 15min bendradarbiaujant su „Meta“, ja siekiama stabdyti klaidinančių naujienų plitimą socialiniame tinkle. Daugiau apie programą ir jos taisykles – čia.
