Toks netikėtas gebėjimas buvo pademonstruotas per eksperimentus su spjaudalėmis, kurios garsėja tuo, kad skraidančius vabzdžius, kuriais minta, numuša taikliai paleista vandens čiurkšle.
Per eksperimentus užuot taikiusios į vabzdžius, šios ešeržuvių būriui priklausančios žuvys buvo išmokytos spjaudyti į žmonių veidų atvaizdus kompiuterio monitoriuje prie jų akvariumo.
Iš pradžių žuvys buvo supažindintos su dviem veidais ir išmokytos spjaudyti į vieną iš jų mainais į apdovanojimą maistu.
Tada mokslininkai aiškinosi, ar šios žuvys atpažins tą veidą tarp 44 naujų veidų ir spjaus į jį.
Ir daugiau kaip 80-čia proc. atvejų žuvys nesuklysdavo.
„Net kai atlikdavome tai su veidais, kurie potencialiai buvo sunkiau (atpažįstami), nes buvo nespalvoti ar (su) standartizuota galvos forma, žuvys vis tiek sugebėdavo surasti tą veidą, kurį buvo išmokytos atpažinti“, – sakė viena studijos autorių Cait Newport iš Oksfordo universiteto zoologijos departamento.
Žmonių veidų atpažinimas yra stebėtinai sunki užduotis, sakė ji.
Kadangi mes turime dvi akis virš nosies ir burnos, atpažinimas priklauso nuo kartais labai subtilių skirtumų identifikavimo.
„Buvo iškelta hipotezė, jog ši užduotis yra tokia sunki, kad ją gali atlikti tik primatai, kurie turi dideles, sudėtingas smegenis“, – sakė C.Newport, kurios tyrimas buvo aprašytas žurnale „Scientific Reports“.
Tačiau spjaudalės sugebėjo ją atlikti net ir neturėdamos neokortekso – vėliausiai išsivysčiusios smegenų dalies. Žmonių neokorteksas yra atsakingas už jutiminį suvokimą ir kalbą.
Paukščiai, kurie, kaip neseniai buvo atrasta, irgi turi neokorteksą, taip pat gali atpažinti žmonių veidus.
„Žuvų smegenys paprastesnės nei žmonių ir visiškai neturi tos smegenų dalies, kuria žmonės naudojasi veidų atpažinimui“, – sakė C.Newport.
„Nepaisant to, daug žuvų demonstruoja įspūdingą vizualinį elgesį ir todėl yra tobuli objektai bandymams (siekiant išsiaiškinti), ar paprastos smegenys gali atlikti sudėtingas užduotis“, – pridūrė ji.
