Laidos svečio nuomone, pats svarbiausias aspektas, per kurį galima galvoti apie dirbtinio intelekto vystymą globaliai, ir yra būtent karas.
„Tai atsako į labai daug klausimų, pavyzdžiui, kodėl yra toks atsainus požiūris į autorines teises, kodėl to nenorima suvaržyti, nes tai matoma kaip dar vienos „kosmoso lenktynės“, kuriose šiuo metu lenktyniauja ne Sovietų Sąjunga, bet Kinija prieš Vakarų pasaulį ar Ameriką“, – kalbėjo J.Lekevičius.
Pasak jo, kadangi dirbtinis intelektas regimas kaip karo technologija, išgyvenimo klausimas – kas sukurs geresnį dirbtinį intelektą, tas turės didžiausia pranašumą kare, todėl viskas ir yra atleidžiama.
„Gali vogti tiek, kiek nori duomenų, imti tiek, kiek nori elektros energijos iš elektros tinklo. Maksimaliu greičiu judame į priekį, nes, manau, kad labai teisinga galvoti apie tai kaip apie karo technologiją“, – pabrėžė J.Lekevičius.
Kur esame dabar?
Laidos svečias apžvelgė ir tai, kur šiuo metu esame dirbtinio intelekto kare klausimu.
„Duomenų apdorojime dirbtinis intelektas jau aktyviai naudojamas. Labai daug metų naudojami skirtingi dirbtiniai intelektai, skirtingo tipo duomenų surinkime, apdorojime. Kiek daug visokių satelitinių nuotraukų, kitokių signalų, kuriuos gali gauti iš skirtingų zonų, tam žmogaus proto neužtenka, privalai naudoti visokius algoritmus, tarp jų ir dirbtinį intelektą“, – aiškino pašnekovas.
Pasak J.Lekevičiaus, kai žmonės mąsto apie dirbtinį intelektą kare, veikiausiai galvoja apie autonominius robotus, įvairiausius terminal flight (liet. – tai paskutinė skrydžio fazė, kai dronas pereina iš kelioninio (cruise) režimo į nusileidimą ar užduoties užbaigimą) misijos užbaigimo komponentus.
„Čia esame dar vystymo stadijoje, kur jau yra prototipai, kurie abiejų pusių yra naudojami Ukrainos kare. Jei yra sutrikdomas ryšys, yra tam tikri moduliai, kurie gali užbaigti misiją autonomiškai. Galbūt ne taip kokybiškai, gali pradėti bandyti užbaigti misiją“, – apie tam tikrus dronus kalbėjo J.Lekevičius.
Pasak jo, kol kas jie nėra šimtu procentų autonomiški – žmogaus įsitraukimo dar reikia.
„Žmogus vis dėlto duoda jam užduotį ir idealiu atveju šiuo metu vis tiek žmogus valdo geriau už algoritmus. Bet jei yra kažkoks ryšio sutrikimas, kad dronas tiesiog nenukristų ant žemės, egzistuoja tokie lengvos autonomijos modeliai, kurie gali plius minus bandyti pasiekti taikinį ir užbaigti misiją patys“, – aiškino laidos pašnekovas.
Laidos vedėjas A.Lebedenko paklausė svečio, kaip atrodys karas ateityje.
Karo industrija, gaminanti destrukciją
Pašnekovo nuomone, vienas iš įdomesnių scenarijų – pabandyti įsivaizduoti, kaip atrodytų pasaulis ateities karo atveju.
„Faktas, kad tai leidžia turėti karą labai dideliu mastu. Iš tiesų galime turėti karo industriją, kuri gamina tiesiog destrukciją, kuri vėliau paleidžiama, kur tik nori. Tada klausimas, o kur norės tai paleisti? Galbūt ginti tam tikrus objektus, nebūtinai atakuoti miestus ir žmones?“ – kėlė klausimus laidos pašnekovas.
Pasak jo, yra daug įvairiausių scenarijų, kaip tai gali išsivystyti.
„Nes kai tu atitrauki žmogų nuo viso šio proceso, gali turėti tokį kiekį, mastelį visos technikos, kuri tiesiog veikia pati, jog visas karo vaizdas pasikeičia“, – įspėjo J.Lekevičius.
Laidos vedėjui paklausus, kiek liko laiko iki to momento, kai kare būtų apsieinama be žmogaus įsikišimo, pašnekovas pastebėjo, kad jei šiuo metu nevyktų karas Ukrainoje, procesai veikiausiai atrodytų kiek lėtesni, neturėtume tokio didelio proveržio, bet dabar iš visų pusių – stipri motyvacija.
„Pažvelgus, kaip atrodė dronai prieš metus ir dabar – procesai labai greiti. Labai sunku nuspėti, jau po metų bus vėl kitaip, gal dar po metų turėsime visišką autonomiją“, – svarstė jis.
J.Lekevičius sakė, kad, kitaip nei kosmoso lenktynių atveju, šiuo metu turime labai stiprų privatų sektorių, kuris gali investuoti precedento neturinčias istorines sumas į šią technologiją.
„Per metus gali investuoti 0,5 trln. dolerių vien į dirbtinio intelekto infrastruktūros kūrimą ir, žinoma, investavimų didžiulių buvo, bet jis anksčiau atėjo iš valstybių.
Dabar yra toks didelis kapitalo kiekis. <....> technologijų kompanijos maksimaliai lenktyniauja: „O aš investuosiu daugiau nei tu, tu – 100 mlrd. meti, aš metu 150 mlrd.“ Nebėra vien valstybių lenktyniavimas, yra technologijų gigantai, kurie prie to prisideda“, – pabrėžė jis.
Visą tinklalaidę „Tapk geresniu“ rasite čia:
