El Niño (ispaniškai „berniukas“) – tai pasikartojantis klimato ciklas tropiniame Ramiajame vandenyne. Jis kartojasi kas kelerius metus ir gali smarkiai paveikti pasaulio orų modelius. El Niño metu kai kuriose Afrikos vietose gali pasireikšti tiek potvyniai, tiek sausros, JAV vakarinę pakrantę dažniau talžo žiemos audros, o visame pasaulyje dažnėja karščio bangos.
Vis daugiau ženklų rodo, kad šiemet El Niño neišvengiamas – jis gali ne tik prasidėti jau šios vasaros pabaigoje ar rudens pradžioje, bet ir būti itin stiprus. Iš tiesų šis reiškinys gali išaugti į vadinamąjį super El Niño.
Paprastai El Niño skelbiamas tuomet, kai tam tikroje Ramiojo vandenyno dalyje vandens temperatūra bent 0,5 laipsnio Celsijaus viršija ilgalaikį vidurkį. Tuo tarpu super El Niño fiksuojamas, kai temperatūra pakyla daugiau nei 2 laipsniais virš normos. Kai kurie patikimi kompiuteriniai modeliai prognozuoja būtent tokį scenarijų.
Išskirtinio stiprumo
El Niño vis dar išlieka vienu svarbiausių signalų, leidžiančių prognozuoti būsimus žiemos orus, tačiau jo poveikis gali pasireikšti gerokai anksčiau. Kalifornijos vandens išteklių instituto klimato mokslininkas dr. Danielis Swainas teigia, kad šiuo metu stebimi procesai Ramiajame vandenyne rodo ne tik galimą šio reiškinio formavimąsi, bet ir išskirtinį jo stiprumą, praneša „CBS News“.
„Svarbu ne tik tai, ar šis reiškinys susiformuos, bet ir koks bus jo stiprumas. Šiuo metu kai kurie modeliai rodo gana didelę stipraus, super El Niño tikimybę“, – sakė mokslininkas.
Nors daugiausia dėmesio kalbant apie El Niño įprastai skiriama žiemos laikotarpiui, pirmieji klimato pokyčiai gali būti juntami jau artimiausiais mėnesiais. Pasak mokslininko šiuo metu Ramiajame vandenyne, fiksuojama stipri jūrinė karščio banga. Kai kuriose Pietų Kalifornijos vietose vandens temperatūra balandžio viduryje pasiekė aukščiausią kada nors šiuo metų laiku registruotą lygį.
Gali prilygti istorinei tragedijai
Potencialiai labai stiprus El Niño reiškinys kelia pasaulinį susirūpinimą – ankstyvos prognozės rodo, kad jis gali prilygti ar net pranokti 1877–1878 m. epizodą, vieną pražūtingiausių klimato reiškinių per visą stebėjimų istoriją, rašo „India Today“.
Šis istorinis El Niño sukėlė ekstremalias karščio bangas, užsitęsusias sausras, derliaus žlugimą ir badą didelėse pasaulio dalyse, prisidėdamas prie milijonų žmonių mirčių. Manoma, kad tai sudarė 3–4 proc. tuometinės pasaulio populiacijos.
Dabar 2026 m. klimato modeliai siunčia nerimą keliančius signalus, todėl mokslininkai atidžiai stebi naujausius duomenis. Šių prognozių intensyvumas daliai mokslininkų kelia didelį susirūpinimą.
Toks reiškinys kartu su vykstančia klimato kaita galėtų pakelti pasaulinę temperatūrą iki naujų rekordų jau iki 2027 m.
Pasauliniu mastu stipraus El Niño padariniai gali būti itin reikšmingi, ypač tokiuose regionuose kaip Indija, Australija, pietinė ir centrinė Afrika bei Amazonės baseinas dažniau pasitaiko sausros, ekstremalus karštis ir didesnė miškų gaisrų rizika.
Tuo metu kai kurios JAV dalys, ypač pietinės valstijos, gali sulaukti gausių kritulių ir potvynių, o didesnėje Šiaurės Amerikos dalyje vyrauti šiltesnės nei įprasta sąlygos. Dėl šio netolygaus poveikio El Niño šiandien laikomas vienu svarbiausių pasaulinio klimato svyravimų veiksnių.
