Žaibas orlaivį kliudo kartą per metus
Lėktuvai reguliariai skraido netoli audros debesų arba tiesiai per juos, kur oro masės yra stipriai įelektrintos.
Orlaivių gamintojos „Airbus“ duomenimis, eksploatuojamus orlaivius žaibas trenkia vidutiniškai kartą per metus, o tai lygu maždaug vienam kartui per 3000 skrydžio valandų.
Kad būtų aiškiau, lėktuvui reikėtų atlikti apie 250 pilnų skrydžių maršrutu pirmyn ir atgal tarp Niujorko ir Los Andželo (skaičiuojant po 12 valandų kiekvienai kelionei), kol statistiškai į jį trenks žaibas.
Apsauga – Faradėjaus narvas
Nors tūkstančių voltų iškrova skamba gąsdinančiai, ji neturi jokios įtakos keleiviams, aiškina rd.com.
Taip yra todėl, kad visi keleiviniai lėktuvai suprojektuoti principu, kuris fizikoje žinomas kaip Faradėjaus narvas.
Metalinė orlaivio konstrukcija veikia kaip puikus elektros laidininkas.
Žaibui pataikius į korpusą, elektros srovė tiesiog nubėga išoriniu lėktuvo paviršiumi ir saugiai pasišalina per uodegą ar sparno galą danguje, nepasiekdama salono vidaus.
Aviacijos ekspertai pateikia paprastą analogiją: įsivaizduokite lėktuvą kaip sandarią konservų dėžutę po bėgančio vandens srove – išorė sušlaps, tačiau vidus išliks visiškai sausas.
Būtent dėl šios priežasties net ir tuo atveju, jei žaibo iškrovos metu keleivis liestų metalines sėdynės detales viduje, jam nieko nenutiktų, nes elektros srovė teka tik išore.
Holivudo mitas prieš griežtą inžineriją
Vienas didžiausių su aviacija susijusių mitų, dažnai matomų kino filmuose – kad žaibo kliudytas lėktuvas iškart sprogsta arba jam visiškai sugenda varikliai. Inžinierių teigimu, tokio scenarijaus tikimybė yra praktiškai lygi nuliui.
Nors itin retais atvejais elektros iškrova gali sukelti laikinų trikdžių navigacijos prietaisuose ar radijo ryšio sistemose, visi modernūs lėktuvai turi dubliuojančias sistemas ir atsarginius prietaisus.
Jei įtariamas struktūrinis pažeidimas, galioja standartinis saugumo protokolas – pasišalinti iš audros zonos ir nusileisti artimiausiame oro uoste.
Keleiviams skrydžio metu žaibo kirtis dažniausiai pasireiškia tik ryškiu šviesos blyksniu, garsesniu pokštelėjimu bei nedidele turbulencija.
Galiausiai, po kiekvieno tokio įvykio orlaiviui neatliekami jokie kiti skrydžiai tol, kol mechanikai ant žemės neatlieka nuodugnios kelių etapų patikros.
Pavyzdžiui, „Airbus“ taiko itin griežtas sistemų ir išorinio paviršiaus inspekcijos taisykles, kurios garantuoja, kad į orą vėl pakyla tik techniškai nepriekaištingas lėktuvas.
