Senas įrašas ir nuotrauka
Vienas internautas savo „Facebook“ paskyroje pasidalijo „Artemis II“ įgulos nario vaizdo įrašu ir stebėjosi, ką jame išgirdo.
„Tai pirmas kartas, kada siųsime žmones į Mėnulį ir turėsime žmonių žemoje Žemės orbitoje“, – internautas atkartojo įgulos vado Reido Wisemano žodžius.
„Palaukite, ką? Sąmokslo teorijų šalininkai vėl buvo teisūs! Kai kurie žmonės iki šiol tiki, kad tai įvyko Mėnulyje. Šeštajame dešimtmetyje! Ir tada tiesiog lygioje vietoje technologija buvo prarasta“, – samprotavo jis.
Kiti sąmokslo teorijų šalininkai greitai susidomėjo šiuo R.Wisemano pareiškimu, tvirtindami, kad jis esą pripažino, jog pirmieji skrydžiai į Mėnulį buvo suklastoti – šį teiginį NASA ne kartą atmetė.
Kitas internautas dalijosi savo istorinėmis žiniomis, klaidingai primindamas, kada buvo padaryta pirmoji Žemės nuotrauka iš kosmoso.
„Pirmoji Žemės nuotrauka iš kosmoso... Melagių dieną. Sugrįžimas į Mėnulį... po 66 metų... Melagių dieną.
Pirmą kartą žmonijai buvo parodyta ji pati iš viršaus… dieną, skirtą apgaulei. „Apollo“ programą jie nutraukė 1972 metais ir paliko ją neveikiančią daugiau nei pusę amžiaus, o dabar sugrįžo su „Artemis“; sesuo seka paskui brolį, lygiai taip, kaip pasakoja mitologija. Ir dar yra pats kosminis laivas: „Integrity“ – paleistas Melagių dieną. Datos parenkamos, pavadinimai parenkami, simboliai parenkami. Nes tie, kurie formuoja akimirkas, kurios patraukia pasaulio dėmesį, supranta prasmės įterpimo į jas galią, žinodami, kad dauguma žmonių pamatys įvykį, bet nepastebės modelio“, – pasakojo vyras.
Ką iš tiesų sakė astronautas
Vaizdo įrašas, kuriame matyti misijos vadas R.Wisemanas, buvo nufilmuotas gerokai anksčiau, nei „Artemis II“ erdvėlaivis „Orion“ pakilo istorinei misijai. Socialiniuose tinkluose pasirodžius įvairiausioms spekuliacijoms apie esą sufabrikuotą naująją NASA misiją, internautai prisiminė ir jo teiginį.
Lietuvio pasidalinta ištrauka yra paimta iš 2025 m. rugsėjį surengtos NASA spaudos konferencijos. Joje dalyvavo keturi „Artemis II“ astronautai – R.Wisemanas, Victoras Gloveris, Christina Koch ir Jeremy Hansenas.
Štai ką vadas sakė iš tiesų: „Tai yra pirmas kartas, kai siųsime žmones į Mėnulį ir turėsime žmonių Žemės žemutinėįe orbitoje. Tai yra nuostabu. Kaip žmonija, mes turėtume trumpam sustoti ir suprasti, kaip tai nuostabu“.
Tolesni žodžiai paaiškina, ką jis turėjo omenyje: „Vienas dalykas, ko labiausiai prašėme ir ko laukiame: mes surengsime spaudos konferenciją tarp „Integrity“ (taip įgula pavadino erdvėlaivį – red. past.) ir Tarptautinės kosmoso stoties – ten esančios įgulos“.
Šie jo žodžiai nereiškia, kad žmonės niekada nebuvo Mėnulyje. Jis aiškino, jog pirmą kartą jie bus ir šalia Mėnulio, ir Žemės orbitoje.
Kiek anksčiau toje pačioje spaudos konferencijoje R.Wisemanas kalbėjo apie ankstesnes misijas į Žemės palydovą, tad būtų nelogiška, kad staiga pripažintų, jog žmonės ten niekada nebuvo.
„Mes jau buvome Mėnulyje su „Apollo“ programa, todėl, kai dalyvavome šiame mokyme ir jie kalbėjo, kaip stebėsime Mėnulį ir viską, ką galėsime ten nugabenti, giliai širdyje galvojau, juk mes ten jau buvome. Mes skridome aplink Mėnulį. Mes visa tai jau matėme. Taigi ką naujo atneš „Artemis II“ misija?“
Jis paaiškino, kad misija atveria naujas galimybes stebėti Mėnulį, įskaitant skrydį pro jo tolimąją pusę – teritoriją, kurios astronautai nematė.
„Yra labai didelė tikimybė, kad pamatysime 60 proc. tos Mėnulio pusės, kurios žmogaus akys dar niekada nematė. Rytų baseinas niekada nebuvo matytas žmogaus akių, nes „Apollo“ visada nusileisdavo apšviestose Mėnulio dalyse“, – pasakojo astronautas.
Viskas per Melagių dieną?
Kito internauto pastebėjimas, kad pirmoji Žemės nuotrauka buvo užfiksuota „dieną, skirtą apgaulei“, o „Artemis II“ skrydis taip pat prasidėjo per Melagių dieną, yra klaidinga.
„Artemis II“ astronautai iš tiesų į skrydį aplink Mėnulį pakilo balandžio 1-ąją, taigi Melagių dieną. Tačiau pirmosios nuotraukos, kuriose matyti Žemės atvaizdas iš kosmoso, padarytos kitu metu. Šie klaidingi teiginiai plito internete ne vienerius metus. Tariamai tai įvyko 1960 m. balandžio 1 d., nors nuotraukos, kuriose Žemė matyti iš kosmoso, buvo užfiksuotos dar 1946 m.
Įraše matoma nuotrauka buvo padaryta balandžio 1 d., tačiau tai yra pirmoji Žemės nuotrauka, padaryta meteorologiniu palydovu. Yra ir ankstesnių nuotraukų, padarytų orbitoje, kuriose matyti mūsų planeta.
1946 m. spalį raketoje sumontuotos kameros užfiksavo pirmąsias Žemės nuotraukas iš maždaug 65 mylių aukščio. 1959 m. rugpjūtį palydovas „Explorer 6“ padarė pirmąją Žemės nuotrauką iš maždaug 17 tūkst. mylių aukščio, nors vaizdas ir buvo išsiliejęs. Galiausiai 1960 m. buvo padaryta ir pirmoji nuotrauka iš orų palydovo.
Sena sąmokslo teorija
Viena populiariausių, bene pusę amžiaus egzistuojanti sąmokslo teorija aiškina, esą NASA suklastojo nusileidimo misijas Mėnulyje 1969-1972 m. Dažniausiai tvirtinama, kad jos buvo nufilmuotos studijoje, siekiant laimėti kosmoso lenktynes su Sovietų Sąjunga.
Taip pat skaitykite: Nauja versija apie suvaidintus skrydžius į Mėnulį: oro turėjo tik tiek, kiek naras?
Taip pat skaitykite: „Mažas žingsnis žmogui, milžiniškas žmonijai“: dar viena sąmokslo teorija apie nusileidimą Mėnulyje
Taip pat skaitykite: Mėnulio nuotraukų mįslė: kaip jos atsidūrė Žemėje anksčiau už astronautus?
Nepaisant gausių įrodymų, jog žmonės buvo Mėnulyje ir kosmose, nemaža dalis žmonių iki šiol tiki, jog tai yra klastotės. Tai lemia plačiai paplitusios sąmokslo teorijos, kurios ir toliau platinamos socialiniuose tinkluose. Dėl to ir misija „Artemis II“ prikėlė senas sąmokslo teorijas bei prisidėjo prie naujų.
Taip pat skaitykite: „Artemis II“ nesibaigė, o mitų jau yra: kas įamžino erdvėlaivį ir kiti internautų „atradimai“
Internautų įsitikinimų nekeičia ir visa įrodymų puokštė, pavyzdžiui, misijų metu surinktos Mėnulio uolienos, NASA nuotraukos, kuriose, be kita ko, matyti ir astronautai bei jų palikti pėdsakai.
Trumpai tariant, daugybė dokumentų, nuotraukų ir vaizdo įrašų įrodo, jog „Apollo“ misija, vykusi 1969 m., buvo sėkminga.
Taip pat yra ir dabar. Turime nuotraukų, įrašų, netgi galime misiją sekti tiesiogiai.
Iš viso šešios „Apollo“ misijos 1969-1972 m. išlaipino dviejų žmonių komandas Mėnulyje – iki šiol tai vieninteliai 12 žmonių, vaikščioję jo paviršiumi.
Pirmadienį „Artemis II“ įgula pagerino rekordą – pasiekė didžiausią atstumą, kokį žmonės kada nors buvo nutolę nuo Žemės. Ankstesnis rekordas priklausė „Apollo 13“ įgulai – 1970 metais jie buvo nutolę 400 234 km. „Artemis II“ įgula, skriedama „Orion“ erdvėlaiviu aplink Mėnulį, nutolo nuo Žemės 406 734 km.
Keturi NASA misijos „Artemis II“ astronautai antradienio naktį atliko retą skrydį pro šešėlyje esančią tolimąją Mėnulio pusę. Antradienį NASA paskelbė pirmąsias nuotraukas iš skrydžio už Mėnulio.
15min verdiktas: iš dalies melas. Yra daugybė įrodymų, jog žmonės buvo Mėnulyje, o bandymai tai paneigti tėra sąmokslo teorijos, kurios neturi jokių tvirtų įrodymų. „Artemis II“ misijos vadas nepatvirtino, jog žmonės nebuvo Mėnulyje, jo žodžiai interpretuojami klaidingai. Pirmosios Žemės nuotraukos iš kosmoso nebuvo užfiksuotos per melagių dieną.
Publikacija parengta 15min bendradarbiaujant su „Meta“, ja siekiama stabdyti klaidinančių naujienų plitimą socialiniame tinkle. Daugiau apie programą ir jos taisykles – čia.
