Mėnulis, kol kas pavadintas S/2025 U1, yra vos 10 kilometrų skersmens, todėl jis buvo nematomas kitiems teleskopams ir kosminiam aparatui „Voyager 2“, kai 1986 m. jis praskriejo pro ledinę planetą.
Jameso Webbo kosminio teleskopo artimosios infraraudonosios spinduliuotės kamera užfiksavo saulės šviesos atspindžius 10-yje Urano ilgalaikės ekspozicijos nuotraukų – taip buvo pastebėtas sunkiai įžiūrimas mėnulis. Astronomų teigimu, šis atradimas rodo, kad aplink Uraną dar gali slypėti daug neatrastų objektų.
„Nė viena kita planeta neturi tiek daug mažų vidinių mėnulių kaip Uranas, o jų sudėtingos tarpusavio sąsajos su žiedais rodo chaotišką istoriją, kuri ištrina ribą tarp žiedų sistemos ir mėnulių sistemos“, – teigė vyresnysis mokslo darbuotojas Kalifornijos SETI institute Matthew Tiscareno.
„Be to, naujasis mėnulis yra mažesnis ir daug silpnesnis nei mažiausias iš anksčiau žinomų vidinių mėnulių, todėl tikėtina, kad dar laukia atradimai sudėtingesnių dalykų“, - pridūrė jis.
Vokietijos ir Didžiosios Britanijos astronomas Frederikas Viljamas Herschelis Uraną pirmą kartą pastebėjo 1781 m. NASA duomenimis, Uranas yra septintoji planeta nuo Saulės ir skrieja aplink ją 2,9 mlrd. kilometrų atstumu, beveik 20 kartų toliau nei Žemė.
