„Tyrėjų Gran Prix 2024“ finalo laimėtojas, Vilniaus universiteto Gyvybės mokslų centro, biochemijos doktorantas, jaunasis mokslininkas Jonas Juozapaitis, drauge su žmona, kuri taip pat yra iš mokslo pasaulio, įkūrė mažą įmonę „SeqVision“. Ši įmonė teikia paslaugas patiems mokslininkams. Jų paslaugos, skirtos labai greitam DNR molekulės perskaitymui, palengvina tyrimus medicinos, vaistų kūrimo, naujo kuro paieškose. Jaunojo mokslininko Jono Juozapaičio pavyzdys tikrai įkvepiantis.
– Jonai, esate doktorantas. Ar jūs turite svajonę, planą kaip norėtumėte panaudoti savo mokslinio tyrimo rezultatus ateityje?
– Manau, kad mano doktorantūros „Struktūriniai ir biocheminiai naujų priešvirusių sistemų tyrimai“ svarbiausias rezultatas netgi nėra pats doktorantūros tyrimas. Doktorantūra, ypač eksperimentinė, biochemijos srityje, tai yra gyvenimo periodas įtvirtinantis įgūdžius, žinias įgytas bakalauro-magistro metu, tuo pačiu išmokstant daug naujų dalykų. Tai esu labai dėkingas savo laboratorijai, vadovams ir pačiai aplinkai, mūsų instituto kultūrai, kad galėjau ir galiu išmokti labai daug ir įvairių metodų.
Šiuo metu šalia savo studijų dėstytojauju. Aš dėstau: „CRISPR-Cas biologijos ir taikymo“ laboratorinius darbus. Paaiškinsiu – tai yra įvadas į bakterijų ir virusų tarpusavio kovų tyrimus ir jų pagrindu sukurtų genomų redagavimo technologijų taikymą.
Mano žmona taip pat iš mokslo pasaulio. Nuolatinis sukimasis tarp mokslinikų mus paskatino įkurti mažą įmonę „SeqVision“, padedančią būtent mokslininkams. Įmonė teikia paslaugas, palengvinančias jų tyrimus medicinos, vaistų kūrimo, naujo kuro paieškose. Mes taikome naujausias technologijas, skirtas labai greitam DNR molekulės perskaitymui. Įdomu tai, kad mūsų įmonės įkūrimo idėja gimė iš poreikio mums patiems paspartinti tyrimo procesus, su tikslu gauti reikiamus rezultatus ženkliai greičiau.
Yra atvejų, kai verslas kreipiasi į mokslininkus su tikslu sukurti naujus sprendimus ar atlikti tyrimus. Linkiu, kad tokio bendradarbiavimo būtų daugiau. Taip pat būtų labai smagu, jei rizikingi ir inovatyvūs tyrimai būtų lengviau finansuojami, kas galėtų dar labiau paskatinti šį bendradarbiavimą. Galiausiai, manau, kad mokslininkams trūksta laiko. Jei pavyktų sumažinti biurokratiniams procesams tenkantį mokslininko darbo laiką, jo daugiau liktų idėjų generavimui ir inovacijų kūrimui.
Aš pats labai noriu prisidėti prie biotechnologijos vystymo Lietuvoje, mano didžiausias tikslas – išvystyti sėkmingą biotechnologijų įmonę Lietuvoje, kuri turėtų pasisekimą ir pasaulyje.
– Verslo ir investavimo ekspertų bendruomenė yra „Tyrėjų Grand Prix“ finalinio konkurso žiūrovais, kurie tiki bendradarbiavimo su mokslu galimybėmis. Kokius linkėjimus norėtumėte perduoti jiems?
– Stanfordo ir Berklio universtitetų iniciatyva yra sukurtas „ARC Institute“ JAV. Jis yra ne pelno siekiantis, yra privačiai finansuojamas. Šiame institute dirba geriausi, talentingiausi mokslininkai. Ten yra sudarytos visos galimybės sutelkti visą dėmesį į mokslą, daryti tyrimus, nesirūpinant finansavimu. Galbūt ir Lietuvoje galima būtų įsteigti specialų fondą, kuris suteiktų labiausiai reikalingoms, prioritetinėms, svarbioms verslui mokslo kryptims reikalingą finansavimą. Tai įgalintų sutelkti pačius geriausius mokslininkus vardan svarbiausių mokslinių tyrimų, kurie vėliau būtų įgyvendinti.
– Na ir pabaigai. Jeigu jūsų diena taptų 2 valandomis ilgesne, kur panaudotumėte šį laiką?
– Tik skaitymui. Labai mažai laiko tam dabar skiriu.
Aš tikiu, jog bet kokios sėkmės paslaptis yra domėjimasis aplinkiniu pasauliu ir rastų įdomybių dalijimasis su žmonėmis!
