Kiaušiniai nekalti?
Dar nuo XX a. septintojo dešimtmečio mitybos gairėse buvo patariama griežtai riboti daug cholesterolio turinčius produktus.
Buvo manoma, kad jie tiesiogiai didina cholesterolio kiekį kraujyje ir širdies ligų riziką. Kadangi kiaušinių tryniuose cholesterolio gausu, jie greitai pateko į „juodąjį sąrašą“.
Vis dėlto 2016 m. šios rekomendacijos buvo atsisakyta – sukaupti tyrimų duomenys nepatvirtino aiškaus ryšio tarp su maistu gaunamo cholesterolio ir širdies bei kraujagyslių ligų.
Paaiškėjo, kad kur kas didesnę įtaką cholesterolio kiekiui kraujyje daro sotieji riebalai.
Sočiųjų riebalų poveikis daug pavojingesnis
2025 m. žurnale „The American Journal of Clinical Nutrition“ paskelbtas atsitiktinių imčių kryžminis tyrimas parodė, kad du kiaušiniai per dieną, laikantis mažai sočiųjų riebalų turinčios dietos, po penkių savaičių net sumažino MTL („blogojo“) cholesterolio kiekį.
Tuo metu mityba, kurioje gausu sočiųjų riebalų – net jei kiaušinių valgoma vos vienas per savaitę arba visai nevartojama – tokio poveikio neturėjo.
Daugiausia sočiųjų riebalų turi gyvūninės kilmės produktai – sviestas, riebi mėsa, sūris, taip pat kai kurie augaliniai aliejai, pavyzdžiui, kokosų ir palmių.
Cholesterolio lygį lemia ir genetika
Didžioji dalis cholesterolio kraujyje pasigamina kepenyse.
Organizmas pats reguliuoja jo gamybą, o šį procesą stipriai veikia genetika.
Dėl to vieni žmonės į su maistu gaunamą cholesterolį reaguoja jautriau, kiti – ne taip jautriai.
Atsisakius kiaušinio trynio, netenkama ir didžiosios dalies maistinių medžiagų – vitaminų, mineralų, antioksidantų bei sveikųjų riebalų.
Nepaisant to, tam tikrais atvejais – pavyzdžiui, esant paveldimam polinkiui į itin aukštą cholesterolį ar gydytojui rekomendavus – kiaušinių kiekį gali tekti riboti.
