Sekite 15min Google
Žurnale „PLOS Medicine“ publikuotas unikalus tyrimas atskleidžia: lemiamą įtaką sveikatai gali turėti tai, kaip dažnai darome pertraukas ir kaip tas sėslus laikas pasiskirsto dienos eigoje.
Rezultatai pribloškiantys: tyrimo dalyviams kiekviena papildoma nepertraukiamo sėdėjimo valanda pastebimai didino vėžio riziką ir mirtingumą nuo jo.
„Mūsų surinkti duomenys rodo, kad sėdėjimas ilgiau nei 30 minučių be jokios pauzės yra itin glaudžiai susijęs su onkologinių ligų grėsme“, – teigia vyresnysis tyrimo autorius, Glazgo universiteto epidemiologas Frederickas Ho.
„Džiugina tai, kad šią grėsmę gali padėti suvaldyti net ir paprasčiausia trumpa pertrauka pasivaikščiojimui“, – sako mokslininkas.
Atlikdami šį tyrimą mokslininkai analizavo daugiau nei 91 tūkst. asmenų duomenų, surinktų „UK Biobank“ projekto metu. Tai ilgalaikis tyrimas, kurio tikslas – stebėti maždaug pusės milijono Jungtinės Karalystės gyventojų sveikatą.
Tyrime dalyvavusių asmenų amžiaus vidurkis buvo 56 metai, nė vienas jų iki tol nesirgo vėžiu.
Dalyvių fizinis aktyvumas septynias paras buvo stebimas riešiniais judesio davikliais, kurie fiksavo viską: nuo visiško pasyvumo iki intensyvaus krūvio. Vėliau jų sveikatos būklė buvo stebima dar 12 metų.
Rezultatai vienareikšmiški: bendras sėslumas tiesiogiai koreliuoja su prastesne sveikata, didesne onkologinių ligų rizika bei mirtingumu. Šis dėsningumas išliko net ir įvertinus tokius veiksnius kaip amžius, lytis, etninė priklausomybė, socioekonominė padėtis, išsilavinimas ar mityba.
„Ne kiekviena sėdint praleista minutė sveikatai kenkia vienodai“
Tačiau išsamiau išanalizavę sėslumo įpročius, mokslininkai pastebėjo esminį skirtumą: ne kiekviena sėdint praleista minutė sveikatai kenkia vienodai.
Tyrėjai išskyrė du pasyvaus laiko tipus: nepertraukiamą sėslumą (kai be pertraukos sėdima 30 minučių ar ilgiau) ir pertraukiamą sėslumą (kai sėdėjimas trunka trumpiau nei pusvalandį arba yra dažnai pertraukiamas bent minimaliu judėjimu).
Duomenys rodo, kad šie du pasyvaus poilsio būdai organizmą veikia radikaliai skirtingai. Lemiamą reikšmę turi suminis laikas: kiekviena papildoma sėdėjimo valanda vis labiau didina onkologinių susirgimų tikimybę.
Priešingas efektas užfiksuotas stebint tuos, kurie sėdėjimą nuolat pertraukdavo. Kiekviena tokio fragmentuoto sėslumo valanda buvo siejama su 18 proc. mažesne mirties nuo vėžio rizika ir 6 proc. mažesniu bendru sergamumu.
Be to, tarp pajudančių tiriamųjų su nutukimu susijusių vėžio atvejų sumažėjo 9 proc., o susijusių su antrojo tipo cukriniu diabetu – 10 proc.
„Išvados rodo, kad sėslumo poveikis priklauso ne tik nuo bendros jo trukmės, bet ir nuo to, ar sėdima ištisai, ar šis laikas skaidomas aktyvumo pauzėmis“, – teigia tyrėjai.
Biologiškai toks dėsningumas yra pagrįstas: eksperimentai patvirtino, kad net ir trumpos judėjimo pertraukėlės pagerina medžiagų apykaitą, lyginant su nepertraukiamu sėdėjimu.
„Dabartinėse sveikatos gairėse akcentuojama vidutinio ar didelio intensyvumo mankšta, tačiau mūsų tyrimas rodo, kad nereikėtų nuvertinti ir lengvo judėjimo“, – sako F.Ho.
