Kas iš tiesų įvyko?
Naktį iš kovo 7-osios į 8-ąją JAV ir Izraelio smūgiai pirmą kartą nuo karo pradžios, prasidėjusio prieš kiek daugiau nei savaitę, pataikė į Irano naftos objektus. Buvo sukelti dideli gaisrai keturiose naftos saugyklose ir naftos perdavimo centre Teherane bei netoliese esančioje Alborzo provincijoje.
Naktį virš Teherano kilo liepsnos, o dieną miestą gaubė tiršti juodi dūmai. Suodžiai padengė gatves, automobilius ir gyventojų balkonų paviršius.
Labiausiai nerimą sukėlė tai, kad sostinėje pradėjo kristi tiršti juodi lietaus lašai ant stogų ir gatvių – nors dar visai neseniai miestas kentė ilgą sausrą. Valdžia įspėjo apie galimą rūgštinį lietų, o vietos gyventojai skundėsi perštinčia gerkle ir deginančiomis akimis.
Juodas lietus greičiausiai susidarė dėl naftos gamyklos gaisrų dūmų. Kai krituliai krinta per tokį užterštą orą, jie gali nuplauti suodžius ir kitas dūmų daleles ir nunešti jas į žemę juodų lietaus lašų pavidalu.
Tai gali turėti rimtų pasekmių aplinkai ir sveikatai, tačiau mokslininkams trūksta svarbių detalių, pradedant dūmų cheminės sudėties, sako Anna Hansell iš Leičesterio universiteto Jungtinėje Karalystėje.
Kas yra juodame lietuje?
Skirtingai nei deginant benziną automobilyje, didžioji dalis naftos tikriausiai buvo tirštesnė ir mažiau rafinuota, o degimo procesas buvo daug mažiau išsamus. Dėl to gaisrų dūmai galėjo nešti į viršų labai įvairų sudegusių ir nesudegusių dalelių mišinį, kurio didžioji dalis būtų žalinga žmonėms, jei būtų įkvėpta pakankamai dideliais kiekiais.
„Tai bus gana nemalonus toksinis drėgnis“, – sako A.Hansell.
Pirmiausia, dūmuose būtų buvę iš dalies ir visiškai sudegusio anglies, arba suodžių, taip pat poliaromatinių angliavandenilių. Nafta taip pat turi sieros ir azoto, kurie degdami sudaro sieros ir azoto oksidus. Jie gali reaguoti su drėgme ore ir sudaryti rūgštinius lietus.
Šios medžiagos greičiausiai sudaro smogą, kuris yra dar tirštesnis nei tas, kuris didžiąją XX amžiaus dalį gaubė Londoną, ypač garsųjį 1952 metų smogą. „Tai gali būti net keliais dydžio laipsniais didesnis reiškinys nei Londono smogas“, – sakė A.Hansell.
Kadangi raketos smogė į pastatus, dūmuose tikriausiai yra ir smulkių dalelių iš tokių medžiagų kaip betonas, stiklas ar plastikas. Be to, sprogimai gali išmesti į orą naftos lašelius, kurie vėliau su lietumi krinta žemėn.
„Nėra iki galo aišku, ar juodą spalvą sukelia vien degantis dyzelinas, kuris sukuria riebų juodą dūmą, patenkantį į lietaus lašus, ar kartu ore yra ir labai smulkių naftos lašelių“, – teigė A.Hansell.
Ar tai bus žalinga žmonėms?
Jei juodasis lietus pateks į vandens tiekimo sistemą ir žmonės jį gers, tai, priklausomai nuo jo kiekio ir cheminės sudėties, gali sukelti virškinimo trakto simptomus. Žmonės gali patirti skrandžio skausmus ar viduriavimą.
Dar labiau nerimą kelia tai, kad azotas ir sieros dioksidas, sudarantys rūgštinį lietų, gali dirginti akis ir gerklę, kaip jau pranešė kai kurie gyventojai.
Tačiau didžiausia grėsmė gali būti ne juodasis lietus, o dūmai. Vien tik didelio kiekio smulkių dalelių įkvėpimas gali turėti rimtų pasekmių sveikatai, o konkretus cheminis sudėtis dažnai yra antraeilis klausimas.
„Jei ant odos pateks lietaus lašai, taip, ant odos liks keletas potencialiai kancerogeninių junginių, bet juos galima nuplauti. Jei jie pateks į nosį ir burną, jie gali išlikti ilgiau, o net labai smulkios dūmų dalelės ore gali įsiskverbti giliai į plaučius ir potencialiai patekti į kraują“, – sakė A.Hansell.
Didelis dalelių kiekis plaučiuose gali padidinti mirtingumą dėl visų priežasčių ir sukelti įvairias ligas, pavyzdžiui, širdies ir kraujagyslių ligas, plaučių vėžį, lėtines plaučių ligas ir diabetą.
Toksinų bioakumuliacija aplinkoje taip pat gali užteršti žuvis, ūkio gyvulius ir pasėlius, o tai gali sukelti ilgalaikių sveikatos problemų.
