Jei žvelgsite į dangų be debesų aušros ar sutemų metu, iš karto pastebėsite Venerą. Ji atrodo kaip ryškus, nuolat šviečiantis taškelis ir yra antras pagal ryškumą objektas naktiniame danguje po Mėnulio.
„Planeta yra maždaug 100 kartų ryškesnė už ryškiausią žvaigždę“, – „Live Science“ sakė IAU centro tyrėja Anthony Mallama.
Ryškiausios žvaigždės, matomos naktiniame danguje, vadinamos ryškiausiomis žvaigždėmis pagal astronomų skalę. Pavyzdžiui, pagal vidutinį ryškumą ryškiausia žvaigždė Sirijus turi -1,47, o planeta Venera – -4,14 (pagal astronomų skalę silpnesni objektai turi teigiamą ryškį).
Bet kas lemia, kad Venera atrodo tokia ryški? Tyrimai rodo, kad keli veiksniai gali turėti įtakos jos matomam ryškumui iš Žemės.
Atspindintis debesų sluoksnis
Venera blizga daugiausia dėl didelio planetos albedo – tai rodiklis, kiek šviesos paviršius atspindi. Planetos albedas siekia 0,76, o tai reiškia, kad Venera atspindi apie 76 proc. gaunamos saulės šviesos atgal į kosmosą, teigia žinomas mokslininkas iš Viskonsino-Madisono universiteto Kosmoso mokslų ir inžinerijos centro Sanjay Limaye.
Palyginimui, tobulas veidrodis atspindėtų 100 proc., Žemė – 30 proc., o Mėnulis, turėdamas mažą albedą, atspindi vos 7 proc. jam pasiekiančios šviesos.
Veneros didelis albedas atsiranda dėl storos debesų dangos, apgaubiančios visą planetą. Debesys, esantys maždaug 48–70 km virš paviršiaus, susidaro iš labai smulkių sieros rūgšties lašelių – jų dydis panašus į bakterijas. Kartu su rūko sluoksniais šie lašeliai labai efektyviai sklaido saulės šviesą, todėl planeta atrodo tokia ryški.
Tačiau Venera nėra ryškiausias Saulės sistemos objektas. 2010 m. tyrime pažymėta, kad ledu padengtas Saturno mėnulis Enceladas turi didelį albedą – apie 0,8. Tačiau iš Žemės šis kosminis objektas atrodo daug blankesnis nei Venera.
Taip yra todėl, kad jis yra daug toliau nuo Saulės. Žemės „ryto žvaigždė“ yra 108 milijonai kilometrų nuo Saulės, o Enceladas yra mažiausiai 13 kartų toliau. Venera gauna 176 kartus intensyvesnę šviesą nei Enceladas, todėl turi didelį pranašumą.
Atstumas nuo Žemės
Artumas prie Žemės taip pat daro įtaką Veneros ryškumui. Vidutinis atstumas tarp Veneros ir Žemės siekia apie 170 milijonų kilometrų. Kartais arčiausiai Žemės yra Merkurijus, kurio vidutinis atstumas – 155,5 milijono kilometrų, tačiau Veneros didesnis dydis (12 104 km) lyginant su Merkurijumi lemia, kad ji atrodo ryškesnė.
Veneros atstumas nuo Žemės nuolat keičiasi, todėl keičiasi ir jos ryškumas. Artimiausiu tašku ji yra vos apie 38 milijonus kilometrų nuo mūsų planetos. Tačiau šiuo metu, vadinamąja apatine konjunkcija, Venera atrodo labai silpna, teigia Japonijos nacionalinė astronomijos observatorija.
Tai vyksta todėl, kad iš Žemės matomos vidinės planetos, kaip ir Mėnulis, keičia fazes, paaiškino S.Limaye. Esant apatinei konjunkcijai, apšviestas Veneros paviršius iš Žemės yra beveik nematomas. Priešingai, didžiąją dalį apšviesto paviršiaus galima matyti tik tada, kai Žemė ir Venera yra priešingose Saulės pusėse – šis laikotarpis vadinamas viršutine konjunkcija. Tačiau tuo metu Venera atrodo mažiausia ir labai blanki, nes ji yra toli nuo Žemės.
