Daugelis SETI programų ieško itin siauro dažnio radijo signalų, nes mažai tikėtina, kad juos sukurtų natūralūs kosminiai procesai. Tačiau mokslininkai nustatė, kad tokie signalai gali būti iškraipyti dar prieš jiems paliekant savo gimtosios žvaigždės sistemą, rašo „Science Daily“.
Kaip žvaigždžių aktyvumas gali iškreipti radijo signalus?
Jau kelis dešimtmečius SETI mokslininkai ieško siaurų radijo dažnių signalų, kurie galėtų rodyti pažangių nežemiškų civilizacijų egzistavimą. Manoma, kad ateivių siųstuvas skleistų labai koncentruotą signalą, aiškiai išsiskiriantį iš natūralaus kosminio triukšmo.
Tačiau naujasis tyrimas rodo, kad toks požiūris gali turėti trūkumų. Net jei civilizacija išsiųstų visiškai siauro dažnio radijo signalą, jis gali nebeatrodyti toks po kelionės per savo žvaigždės aplinką.
Iki šiol mokslininkai daugiausia vertino pokyčius, kuriuos radijo bangos patiria keliaudamos tarp žvaigždžių. Tačiau šiame tyrime nagrinėta, kas vyksta dar visai netoli signalo šaltinio.
Žvaigždžių vėjuose vykstantys plazmos tankio svyravimai ir galingi reiškiniai, pavyzdžiui, vainikinės masės išmetimai, gali iškraipyti radijo bangas dar joms nepalikus žvaigždės sistemos. Dėl to signalo energija pasiskirsto platesniame dažnių ruože, todėl susilpnėja ryškus signalo pikas, kurio ieško daugelis SETI paieškos metodų.
Poveikio tyrimas naudojant kosminių aparatų signalus
Siekdami įvertinti, kokio masto gali būti šis signalo išplatėjimas, mokslininkai pasitelkė gerokai artimesnį duomenų šaltinį – radijo signalus, siunčiamus iš Saulės sistemoje veikiančių kosminių zondų.
Remdamasi šiais stebėjimais, tyrėjų komanda nustatė, kaip nerami plazma veikia siauro dažnio radijo signalus. Vėliau šiuos duomenis jie pritaikė įvairioms žvaigždžių sistemoms, siekdami įvertinti, kaip tie patys procesai galėtų paveikti signalus, sklindančius iš kitų žvaigždžių aplinkos.
Tyrimo rezultatas – praktinis modelis, leidžiantis mokslininkams apskaičiuoti, kiek radijo signalai gali būti iškraipomi aplink skirtingų tipų žvaigždes ir esant skirtingiems stebėjimo dažniams, ypač ten, kur vyrauja aktyvūs kosminių orų reiškiniai.
Siekdami išsiaiškinti, kiek radijo signalai gali būti iškraipomi, mokslininkai ištyrė iš Saulės sistemoje veikiančių kosminių zondų sklindančius signalus. Tai leido nustatyti, kaip siauro dažnio radijo bangas veikia nerami plazma. Vėliau šiuos duomenis jie pritaikė kitų žvaigždžių sistemoms ir sukūrė modelį, padedantį įvertinti, kaip skirtingose žvaigždžių aplinkose gali būti iškraipomi galimi nežemiškų civilizacijų siunčiami signalai.
