Ataskaitoje išskirta kryptis „The Rise of Neurowellness“ žymi platesnį pokytį visoje sveikatingumo industrijoje: nuo bendrinių geros savijautos sprendimų pereinama prie technologijų, kurios padeda tiesiogiai reguliuoti nervų sistemą, valdyti stresą, gerinti miegą ir emocinę būseną. Šiame kontekste minima ir „Pulsetto“ vystoma klajoklinio nervo stimuliacijos technologija.
„Pulsetto“ vysto vieną ryškėjančių naujosios neurogerovės krypčių – vadinamąjį „stress fitness“. Šis sritis remiasi idėja, kad ateityje žmonės nebesieks vien tik sumažinti stresą, bet mokysis sistemingai treniruoti nervų sistemą, gerinti organizmo atsaką į įtampą ir didinti emocinį atsparumą.
Nuo streso mažinimo – prie nervų sistemos treniravimo
Pasak „Pulsetto“ bendraįkūrėjo Povilo Sabaliausko, šiandien keičiasi pats požiūris į stresą ir emocinę sveikatą.
„Mes matome aiškų pokytį: žmonės nebenori tik mažinti stresą – jie nori išmokti jį valdyti ir treniruoti. Kaip šiandien treniruojame kūną ar fizinę ištvermę, taip artimiausiais metais natūraliu įpročiu taps ir nervų sistemos treniravimas. Būtent tai ir apibrėžia naująją neurogerovės kryptį bei vadinamąjį „stress fitness“, – sako P.Sabaliauskas.
Jis taip pat prisimena, kad prieš kelerius metus ši kryptis daugeliui dar atrodė sunkiai suprantama ir neturinti aiškios vietos rinkoje:
„Prieš penkerius metus sveikatingumo konferencijose buvome tie keistuoliai, kalbantys apie klajoklinį nervą. Žmonės nežinojo, kur mus priskirti – medicinos pasauliui buvome per daug orientuoti į vartotoją. Tuo metu niekas dar nevartojo termino „neurowellness“. Tokios kategorijos tiesiog nebuvo.“
Šiandien situacija pasikeitė: nervų sistemos reguliavimas tampa viena ryškiausių naujos kartos sveikatingumo krypčių.
Lietuvos potencialas globalioje rinkoje
Šį „Pulsetto“ įvertinimą reikšmingu žingsniu vadina ir Vilniaus universiteto Medicinos fakulteto Sveikatos mokslų instituto prof. dr. Arūnas Emeljanovas.
„Tai yra svarbus momentas ne tik pačiai „Pulsetto“ komandai, bet ir visam Lietuvos inovacijų bei sveikatingumo sektoriui. Kai tokio lygio pasaulinis leidinys kaip „Global Wellness Summit“ mini lietuvišką įmonę tarp formuojančių naują neurogerovės kryptį, tai reiškia, kad kuriama nebe lokali technologija, o tarptautiniu mastu atpažįstama kategorija. Tai rodo, kad Lietuvoje vystomi sprendimai gali būti konkurencingi ne tik mokslo ar technologijų srityje, bet ir formuoti pačias pasaulines sveikatingumo tendencijas“, – teigia profesorius.
Neurogerovės (angl. neurowellness) augimą spartina ir bendra pasaulinės sveikatingumo rinkos plėtra. „Global Wellness Institute” duomenimis, pasaulinė wellness ekonomika jau viršija 6 trilijonus eurų, o artimiausiais metais turėtų augti vidutiniškai 7–8 proc. per metus. Vienas sparčiausiai augančių segmentų – psichikos sveikatingumo (angl. mental wellness) rinka, kuri glaudžiai susijusi ir su nervų sistemos reguliavimo technologijomis.
Ekspertų vertinimu, tai nebėra trumpalaikė tendencija. Rinka juda link personalizuotų, biometriniais duomenimis ir neurotechnologijomis paremtų sprendimų, kurie tampa kasdienės žmogaus rutinos dalimi.
