„Halas pasirodo bent keliasdešimt dienų per metus. Dažniausiai pastebimas Saulės halas. Mėnulio halas susiformuoja rečiau, kadangi nakties metu reikia ryškios Mėnulio šviesos. Dabar kaip tik pilnaties fazė puikiai tikusi susidaryti ryškiam halui“, - rašoma Meteo.lt feisbuko paskyroje.
Įraše teigiama, kad skirtingų halo formų priskaičiuojama net apie 50, tačiau dažniausiai užfiksuojami ratilai aplink Saulę/Mėnulį, Saulės stulpas, parheliai (saulabroliai arba netikros saulės), o kiek rečiau – įvairios arkos ir lankai, nors kai kurie juos sumaišo su vaivorykšte.
Meteo.lt nurodo, kad halas susiformuoja, kai labai ryškaus šviesos šaltinio (Saulės ar Mėnulio pilnaties) spinduliai lūžta ore ar plonuose debesyse esančiuose mažuose šešiabriauniuose ledo kristaluose. Nuo jų gausos ir išsidėstymo priklauso halo ryškumas bei matomų formų įvairovė.
„Dažnu atveju halo pasirodymas yra laukiančių orų pasikeitimų (už 12–24 val.) pranašas, nes artėja atmosferos frontas. Vis dėlto, pasitaiko ir išimčių. Taip nutiko ir šį kartą, kadangi virš Lietuvos aukštutiniuose atmosferos sluoksniuose buvo užslinkusi nedidelė drėgmės sankaupa – plunksniniai debesys. Būtent juos sudarantys ledo kristalai ir suformavo Mėnulio halą“, - paaiškina ekspertai.
