M87 galaktikos centre esanti supermasyvi juodoji skylė yra viena didžiausių mums žinomų ir buvo pirmasis objektas, kurio atvaizdą 2019 metais užfiksavo „Event Horizon Telescope“ (EHT).
Remdamiesi tais pačiais istoriniais duomenimis, mokslininkai dabar išanalizavo šviesos pasiskirstymą aplink juodąją skylę ir įvertino jos sukimosi greitį bei medžiagos pritraukimo mastą.
Rezultatai atskleidė, kad juodoji skylė, kurios masė yra apie 6,5 mlrd. kartų didesnė už Saulės masę, sukasi beveik maksimaliu teoriniu greičiu. Vidinis jos akrecinio disko kraštas juda maždaug 14 proc. šviesos greičio – tai yra apie 42 mln. metrų per sekundę.
Šie skaičiavimai buvo atlikti išanalizavus asimetrišką švytėjimą, matomą juodosios skylės atvaizduose. Šviesesnė vaizdo pusė susidaro dėl reliatyvistinio Doplerio efekto – disko dalis, judanti link mūsų, atrodo ryškesnė nei ta, kuri tolsta. Tai leido tiksliau įvertinti sukimosi greitį.
Tyrėjai taip pat išnagrinėjo magnetinio lauko struktūras aplink juodąją skylę ir pastebėjo, kad medžiaga į jos centrą juda spiraline trajektorija, greičiu, siekiančiu apie 70 mln. metrų per sekundę – tai yra maždaug 23 proc. šviesos greičio.
Remiantis šiais duomenimis, apskaičiuota, kad M87 juodoji skylė kasmet pritraukia nuo 0,00004 iki 0,4 Saulės masės medžiagos. Nors tai gali pasirodyti daug, mokslininkų vertinimu, tai gana nedidelis kiekis tokio masto objektui – M87 šiuo metu veikia gerokai žemiau vadinamosios Eddingtono ribos, todėl laikoma esanti ramioje, stabilioje būsenoje.
