Šiame „Mokslas apie“ ciklo straipsnyje sužinosite, kuo išsiskiria Baltijos jūros druskingumas, kas slypi jos dugne nuo Antrojo pasaulinio karo laikų, taip pat rasite atsakymus, kodėl ši jūra vadinama „nejūrine“ ir ar saugu valgyti joje sugautas žuvis bei jūros gėrybes.
Pasak Gamtos tyrimų centro mokslininko dr. Justo Dainio, vienas iš pagrindinių dalykų, kuris dažniausiai pabrėžiamas kalbant apie Baltijos jūrą, yra tai, kad ji turi labai siaurą susisiekimą su pasauliniu vandenynu ir Šiaurės jūra.
„Dėl to jos vandens apykaita yra labai lėta – per metus pasikeičia palyginti nedidelė vandens dalis. Kitas svarbus dalykas – vandens druskingumas. Pasauliniame vandenyne įprastai jis siekia apie 35 promiles, o Baltijos jūroje, pavyzdžiui, prie Lietuvos krantų ar ties Lenkija, Švedija, Suomija, jis yra apie 7 promiles, o gilesnėse vietose gali siekti iki 10–12. Kuo arčiau Šiaurės jūros ir kuo daugiau jos vandens patenka į Baltiją, tuo druskingumas didesnis, o kartu daugėja ir tipinių jūrinių žuvų. Taigi Baltijos jūra pasaulio kontekste nėra visiškai „jūrinė“ – ji yra pereinamojo tipo“, – 15min pasakojo ichtiologas.
