2026-04-19 16:56

Mokslas apie Baltijos jūrą: nuo „negyvųjų zonų“ iki Antrojo pasaulinio karo palikimo

Kodėl Lietuvos krantus skalaujanti Baltijos jūra laikoma viena unikaliausių pasaulyje ir kartu – viena pažeidžiamiausių? Nuo lėtos vandens apykaitos ir mažo druskingumo iki „negyvųjų zonų“ bei nykstančių žuvų – mokslininkai atsako į svarbiausius klausimus, kas iš tiesų vyksta šiame vandens telkinyje ir kokia jo ateitis.

Šio straipsnio įgarsinimo gali klausyti tik 15min prenumeratoriai

Prenumeruoti
Mokslas apie Baltijos jūrą
Mokslas apie Baltijos jūrą / 15min montažas

Šiame „Mokslas apie“ ciklo straipsnyje sužinosite, kuo išsiskiria Baltijos jūros druskingumas, kas slypi jos dugne nuo Antrojo pasaulinio karo laikų, taip pat rasite atsakymus, kodėl ši jūra vadinama „nejūrine“ ir ar saugu valgyti joje sugautas žuvis bei jūros gėrybes.

Pasak Gamtos tyrimų centro mokslininko dr. Justo Dainio, vienas iš pagrindinių dalykų, kuris dažniausiai pabrėžiamas kalbant apie Baltijos jūrą, yra tai, kad ji turi labai siaurą susisiekimą su pasauliniu vandenynu ir Šiaurės jūra.

„Dėl to jos vandens apykaita yra labai lėta – per metus pasikeičia palyginti nedidelė vandens dalis. Kitas svarbus dalykas – vandens druskingumas. Pasauliniame vandenyne įprastai jis siekia apie 35 promiles, o Baltijos jūroje, pavyzdžiui, prie Lietuvos krantų ar ties Lenkija, Švedija, Suomija, jis yra apie 7 promiles, o gilesnėse vietose gali siekti iki 10–12. Kuo arčiau Šiaurės jūros ir kuo daugiau jos vandens patenka į Baltiją, tuo druskingumas didesnis, o kartu daugėja ir tipinių jūrinių žuvų. Taigi Baltijos jūra pasaulio kontekste nėra visiškai „jūrinė“ – ji yra pereinamojo tipo“, – 15min pasakojo ichtiologas.

Pranešti klaidą
Sėkmingai išsiųsta
Dėkojame už praneštą klaidą