Jungtinės Karalystės ir Rumunijos mokslininkų komanda ištyrė fosilizuotas Telmatosaurus transsylvanicus – dinozauro, gyvenusio dabartinės Rumunijos teritorijoje prieš 66–70 milijonų metų – liekanas.
Naudodami aukštos raiškos mikroskopus, tyrėjai dinozauro žandikaulyje aptiko auglio pėdsakų, o greta jų – struktūrų, primenančių raudonuosius kraujo kūnelius.
Tai vienas iš retų atvejų, kai fosilijoje randami minkštieji audiniai – jie paprastai suyra dar prieš gyvūnui virstant akmeniu. Šis atradimas verčia iš naujo įvertinti mūsų supratimą apie tai, kiek informacijos iš tikrųjų gali slypėti dinozaurų kauluose.
„Skirtingai nei kaulinė medžiaga, minkštuosiuose audiniuose slypi baltymai, kurie gali atskleisti esminius biologinius ligų veikimo mechanizmus“, – aiškina onkologas profesorius Justin'as Stebbing'as. Pasak jo, tokie duomenys – tai galimybė pažvelgti į vėžio prigimtį iš istorinės perspektyvos.
Tyrėjai tikisi, kad šie radiniai padės geriau suprasti, kaip per milijonus metų vystėsi vėžys, o kartu – ir kaip nuo jo apsisaugojo kai kurie gyvūnai. Pavyzdžiui, žinoma, kad drambliai ir banginiai turi išskirtinių biologinių savybių, leidžiančių jiems veiksmingai kovoti su vėžiu. Galbūt dinozaurai taip pat buvo išvystę panašius apsaugos mechanizmus.
Jei mokslininkams pavyks iššifruoti šias senovines adaptacijas, tai vieną dieną gali padėti sukurti naujus vėžio prevencijos ar gydymo metodus ir žmonėms.
