Apskaičiuota, kad perpus sumažinus tik vienos rūšies oro teršalų išmetimą, žieminių kultūrų derlius Kinijoje galėtų būti maždaug 28 proc. didesnis, o kitose pasaulio dalyse padidėtų per 10 proc.
Šie teršalai yra azoto oksidai – nematomos, nuodingos dujos, susidarančios dėl aktyvios pramonės ir automobilių išmetamų teršalų.
Azoto oksidai yra vieni iš labiausiai paplitusių oro teršalų pasaulyje, todėl įtariama, kad dėl jų gali sulėtėti augalų augimas. Kartu azoto oksidai yra ir ozono bei smulkių aerozolių susidarymo atmosferoje pirmtakai, kurie gali pritemdyti saulės šviesą ir taip sumažinti pasėlių produktyvumą, rašo „Science Alert“.
Praėjusiais metais atliktas tyrimas parodė, kad dėl ozono, kietųjų dalelių, azoto dioksido ir sieros dioksido kiekio sumažinimo 1999-2019 m. kukurūzų ir sojų pupelių derlius Jungtinėse Valstijose padidėjo 20 proc. – tai yra apie 5 mlrd. dolerių vertės derliaus kiekis.
Lygindama azoto dioksido išmetimą įvairiuose pasaulio regionuose su dirbamos žemės žalumu, komanda nustatė, kad sumažinus azoto dioksido išmetimą 50 proc. žieminių pasėlių derlius Kinijoje padidėtų maždaug 28 proc. Vasarą derlius galėtų padidėti 16 proc.
Indijos mokslininkai prognozuoja, kad sumažinus azoto dioksido kiekį, žiemos pasėlių derlius padidėtų iki 8 proc., o vasaros – 6 proc. Tuo tarpu Vakarų Europoje vasarinių ir žieminių kultūrų derlius galėtų padidėti 10 proc.
Nors dar nėra žinoma, kaip azoto oksidai tiesiogiai veikia augalų augimą, tačiau dabartiniame tyrime nustatytas stiprus ryšys leidžia manyti, kad oro tarša prisideda prie derliaus nuostolių visame pasaulyje.
