JAV mokslininkų komanda susitelkė į kosminiams skrydžiams būdingą neuro-okuliarinį sindromą – regėjimo pablogėjimą, susijusį su ilgalaikiu buvimu mikrogravitacijoje. Nors simptomai dažnai pagerėja astronautams grįžus į Žemę, taip nutinka ne visada. Todėl galimybė iš anksto nustatyti rizikos grupėje esančius asmenis leistų imtis prevencinių priemonių dar prieš prasidedant misijoms, rašo Amerikos oftalmologijos žurnalas (American Journal of Ophthalmology)
„Mūsų DI modeliai parodė daug žadančius rezultatus net ir naudojant ribotą duomenų kiekį“, – sako oftalmologas Alexas Huangas iš Kalifornijos universiteto. „Iš esmės mes pasitelkiame DI tam, kad gydytojai galėtų prognozuoti kosmose išsivystančią ligą dar prieš astronautams paliekant Žemę“,–komentavo mokslininkas.
Kadangi tik nedaugelis žmonių yra buvę kosmose, duomenų bazė buvo labai ribota. Modelis buvo mokomas San Diego universiteto superkompiuteriu, naudojant giliojo mokymosi metodus. DI analizavo akių požymius, susijusius su neuro-okuliariniu sindromu, o naudoti duomenys apėmė ne tik astronautus, bet ir žmones, dalyvavusius mikrogravitacijos simuliacijose.
Tai daug žadantis žingsnis į priekį siekiant tobulinti žmogaus kosminių skrydžių mokslą.
„Vienas įdomiausių atradimų buvo tai, kad DI dėmesio modeliai buvo beveik identiški tiek kosmoso, tiek Žemės duomenyse“, – pabrėžia oftalmologas Markas Christopheris iš San Diego universiteto. „Tai sustiprina galimybę Žemėje sukurtus modelius naudoti kosminės sveikatos tyrimuose. Tai daug žadantis žingsnis į priekį siekiant tobulinti žmogaus kosminių skrydžių mokslą“,– komentavo mokslininkas M.Christopheris.
Be prognozavimo tyrimas atskleidė ir daugiau apie neuro-okuliarinio sindromo prigimtį – DI daugiausia dėmesio sutelkė į tinklainės nervinių skaidulų sluoksnį bei tinklainės pigmentinį epitelį, esančius akies dugne.
Nors tyrėjai pabrėžia, kad jų sistema dar nėra paruošta praktiniam taikymui, pagrindinis tikslas – užtikrinti astronautų sveikatą anksti nustatant galimas problemas ir ieškant būdų jas neutralizuoti misijų metu. Jei žmonija planuoja ilgiau gyventi kosmose ir keliauti didesnius atstumus, būtina spręsti ne tik regėjimo, bet ir kitus sveikatos iššūkius, tokius kaip kaulų tvirtumas, širdies veikla ar smegenų pokyčiai.
