Tarsi smegenų imitacija
Inžinieriai sukūrė ir „atspausdino“ itin mažus dirbtinius neuronus, kurių veikimas buvo sureguliuotas taip, kad jie galėtų imituoti tikrų smegenų ląstelių impulsus.
Šie neuronai geba perduoti signalus gyvoms smegenų ląstelėms, todėl tampa įmanoma tiesioginė sąveika tarp biologinių ir dirbtinių sistemų.
Mokslininkai tikisi, kad tokios technologijos padės sukurti vadinamuosius neuromorfinius kompiuterius – sistemas, kurios imituoja žmogaus smegenų veikimą.
Tokie kompiuteriai galėtų būti gerokai efektyvesni energijos atžvilgiu nei dabartiniai, ypač apdorojant didelius duomenų kiekius ar dirbtinio intelekto užduotis.
Technologija svarbi medicinos sričiai
Mokslininkai viliasi, kad ateityje dirbtiniai neuronai galėtų padėti kurti pažangesnes smegenų–kompiuterio sąsajas, valdyti protezus ar komunikacijos įrenginius, galbūt net pakeisti pažeistas nervų ląsteles.
Tai atvertų galimybes gydyti tokias ligas kaip Alzheimerio liga ar kitus neurodegeneracinius sutrikimus.
Tradiciniai kompiuteriai veikia su standžiais silicio lustais, kurių struktūra yra statiška ir ribota. Smegenys veikia visiškai kitaip – jos nuolat keičiasi ir prisitaiko.
Būtent todėl mokslininkai siekia sukurti sistemas, kurios labiau primintų biologinį smegenų veikimą.
Tyrimas publikuotas žurnale „Nature Nanotechnology“.
