Neryje gyvena apie 60 žuvų rūšių, tarp jų – aštriašnipiai eršketai, lašišos, šlakiai, ūsoriai, skersnukiai ir kiti nykstantys ar saugomi gyvūnai.
Be to, čia aptinkama tūkstančiai bestuburių, retų vabzdžių ir unikalių augalų rūšių, tokių kaip kurklės – ilgastiebių, formuojančių sudėtingas ir gyvybei svarbias bendrijas srauniose upės vietose.
Po vandeniu – visa ekosistema
„Ateinate prie vandens – matote, kad blizga paviršius. Ar jis iškastas, ar natūralus – nesimato, blizga vienodai. Tam, kad pamatytum povandeninį pasaulį, reikia arba nardyti, arba turėti specifinių žinių. O juk po vandeniu – ne tik žuvys, įvairūs bestuburiai, moliuskai, vabzdžių lervos, augalai, o visa ekosistema, kaip ir ant žemės“, – kalbėjo dr. J.Dainys.
Vandens kelio įrengimas rekreacijai ar krovininiam transportui sukeltų negrįžtamą žalą upės ekosistemai, mano J.Dainys.
Anot jo, neršiančios žuvys prarastų savo buveines – kaip jau nutiko Nemune, žemiau Kauno, kur, įrengus vandens kelią, lašišos ir šlakiai praplaukia, bet nebesiveisia.
„Turime žuvį ūsorių – Europos mastu nykstančią rūšį, kuri gyvena tik rėvose. Nukasame rėvas – nebelieka ūsorių. Būtent taip nutiko Nemune. Yra ir salatis, kurio nerštavietės – taip pat tik srauniose vietose“, – vardijo mokslininkas.
