Tai pirmasis oficialus šios rūšies radinys mūsų šalyje, todėl laikomas reikšmingu gamtotyriniu įvykiu. Iki šiol Lietuvoje buvo registruotos 14 šikšnosparnių rūšių, tad šis radinys sąrašą išplečia iki 15. Pasak mokslininkų, tokie radiniai ypač svarbūs dėl sparčių šikšnosparnių paplitimo pokyčių Europoje.
„Tai ilgai lauktas, bet vis tiek netikėtas atradimas mūsų šalies faunai – nauja gyvūnų rūšis Lietuvai nėra aptinkama kasmet“, – sako šikšnosparnių tyrėjas Remigijus Karpuška. Jo teigimu, šis atvejis leidžia geriau suprasti regioninius migracijos procesus ir rūšių plitimą.
-
Gražutės regioniniame parke – itin retos rūšies šikšnosparniai
-
Namai, kuriuose šikšnosparniai – laukiami svečiai
-
Šikšnosparnių pasaulis iš arčiau: kaip jie nesušąla žiemą ir keičia kūno temperatūrą
-
Lietuvių speleologai padėjo lenkams urvuose skaičiuoti šikšnosparnius
-
Radote šikšnosparnį? Pasirūpinkite... savo vasara
-
Netikėtas radinys pajūryje – reta šikšnosparnių rūšis
-
Lietuvoje aptikta nauja šikšnosparnių rūšis: gali misti net paukščiais
-
Vilniuje – pažintinis renginys apie šikšnosparnius
Rūšies plėtra siejama su klimato pokyčiais
Kulio šikšniukas laikomas pietinių regionų rūšimi, labiausiai paplitusia Viduržemio jūros šalyse. Pastaraisiais metais jis sparčiai plinta į šiaurę, o artimiausi radiniai iki šiol buvo Varšuvoje ir Minske.
Šis plitimas gali būti siejamas su klimato šiltėjimu, kuris sudaro palankesnes sąlygas pietinėms rūšims išgyventi šaltesniuose kraštuose. Be to, ši rūšis dažnai renkasi miestus ir pastatų ertmes, todėl urbanizacija taip pat gali prisidėti prie jos sėkmingos ekspansijos nustatymo. Mokslininkai pabrėžia, kad šikšniukas – itin prisitaikanti rūšis, gebanti išnaudoti žmogaus aplinką kaip buveinę.
„Mes matome tendenciją, kad pietinės rūšys vis drąsiau juda į mūsų platumas, ir tai gali būti platesnio ekologinio pokyčio ženklas“, – teigia R.Karpuška. Jo nuomone, Lietuva gali sulaukti ir daugiau netikėtų radinių ateityje. Tai skatina atidžiau stebėti žiemojančius šikšnosparnius, ypač prie pastatų ir urbanizuotose vietovėse.
Genetiniai tyrimai padės suprasti atvykimo kelią
Šiuo metu planuojama atlikti genetinius tyrimus, siekiant nustatyti, iš kur rastasis individas atkeliavo. Pirminė hipotezė – kad jis gali priklausyti rytinei genetinei linijai, būdingai regionui nuo Turkijos iki Ukrainos.
Jei tai pasitvirtins, radinys parodytų šios populiacijos judėjimą šiaurės vakarų kryptimi. Genetiniai duomenys taip pat padėtų palyginti radinį su populiacijomis Lenkijoje ir Baltarusijoje, kur pastaraisiais metais taip pat fiksuojami Kulio šikšniuko aptikimai. Tokie tyrimai gali suteikti tikslesnį vaizdą apie migracijos kelius ir rūšies populiacijos užimamo arealo plėtimosi greitį. Pasak tyrėjų, tik genetinė analizė leidžia tiksliai identifikuoti populiacinę kilmę. „Genetiniai tyrimai suteiks atsakymus, kurių nematome vien iš morfologijos – tai tarsi kelionės žemėlapis, užkoduotas pačiame gyvūne“, – komentuoja R.Karpuška. Jis pabrėžia, kad tai svarbus žingsnis suprantant rūšies plitimo mechanizmus.
Egzempliorius bus ištirtas ir perduotas muziejui
Rastas Kulio šikšniukas dar kartą bus tiksliai išmatuotas, pasvertas ir detaliai nufotografuotas. Taip pat bus paimti mėginiai genetiniams tyrimams, kurie padės patvirtinti hipotetinę kilmę. Surinkta informacija bus įtraukta į mokslinių duomenų bazes, prisidedant prie tarptautinių šikšnosparnių tyrimų.
Vėliau egzempliorius turėtų būti perduotas Tado Ivanausko zoologijos muziejui, kur taps svarbia mokslinės kolekcijos dalimi. Tokie radiniai muziejuose yra vertingi, nes leidžia ateityje atlikti palyginamuosius tyrimus.
Be to, išsaugotas egzempliorius tampa istoriniu įrodymu apie rūšies atsiradimą šalyje. „Muziejai saugo ne tik praeitį, bet ir mūsų mokslinių atradimų atmintį – šis radinys taps tokios atminties dalimi“, – sako R.Karpuška. Jis priduria, kad tai sustiprina Lietuvos mokslinę bazę ir suteiks galimybę atlikti papildomus tyrimus ateityje.
Visuomenė gali atlikti svarbų vaidmenį
Kulio šikšniukai dažnai aptinkami prie pastatų ar jų viduje žiemos metu, todėl gyventojų pastebėjimai gali būti itin vertingi. Būtent visuomenės pranešimai padėjo identifikuoti daugelį radinių Baltarusijoje ir Lenkijoje. Specialistai ragina žmones fiksuoti neįprastus šikšnosparnių radinius ir apie juos informuoti gamtosaugininkus ar tyrėjus. Tai ypač aktualu žiemos sezono metu, kai šikšnosparniai ieško slėptuvių urbanizuotose vietose.
Tuo pačiu mokslininkai primena, kad žiemojantys šikšnosparniai yra ypač jautrūs trikdymui – pažadinimas iš žiemos miego gali jiems kainuoti gyvybę. Pabudę jie sunaudoja kritines energijos atsargas, kurių žiemą nebegali papildyti, nes vabzdžių tuo metu nėra. Todėl gyventojai raginami neliesti rastų šikšnosparnių, neardyti jų slėptuvių ir nepatekti į apleistus rūsius ar pastatų ertmes, kur jie gali būti įsikūrę. Jei gyvūnas pastebimas netinkamoje vietoje, rekomenduojama kreiptis į specialistus, o ne bandyti padėti savarankiškai. „Kartais geriausia pagalba – tiesiog palikti šikšnosparnį ramybėje, nes kiekvienas be reikalo sukeltas pabudimas ženkliai sumažina jo išgyvenimo tikimybę“, – pabrėžia R.Karpuška.
