Bylos esmė trumpai
Socialiniame tinkle „Facebook“ ji pasakoja, kad nuteistoji buvo pripažinta kalta už tai, kad pažeisdama apsaugos priemones prisijungė prie nukentėjusiojo darbo kompiuterio informacinės sistemos.
„Apeliacinė instancija panaikino apkaltinamąjį nuosprendį pagal Baudžiamojo kodekso (BK)168 straipsnį (neteisėtas informacijos rinkimas), išteisino dėl BK 168, perkvalifikavo veiką pagal švelnesnę BK 198¹ redakciją, tačiau paliko galioti atsakomybę už neteisėtą prisijungimą prie informacinės sistemos“, – teigė teisininkė.
Esminiai LAT išaiškinimai
Kas yra „neteisėtas prisijungimas“?
Teismas priminė, kad pagal BK 198¹ straipsnio 1 dalį atsako tas, kas neteisėtai prisijungė prie informacinės sistemos ar jos dalies pažeisdamas apsaugos priemones.
„Neteisėtumas konstatuojamas, kai nėra sistemos savininko ar teisėto valdytojo leidimo, prisijungiama naudojant kitam asmeniui priklausančius autentifikavimo duomenis, suklaidinama sistema įvedant svetimus identifikavimo duomenis“, – teigė R.Joskaudienė.
Svarbi detalė, pasak jos, yra ta, kad nebūtina nustatyti konkretaus įsilaužimo įrankio. Pakanka paties apsaugos priemonių pažeidimo fakto.
Ar svarbu, kieno nuosavybė kompiuteris?
„Gynyba argumentavo, kad kompiuteris galėjo būti bendroji jungtinė nuosavybė. LAT pozicija aiški: BK 198¹ saugo ne nuosavybę, o informacinių sistemų saugumą. Todėl net jei daiktas būtų bendras –be teisėto leidimo prisijungti prie sistemos negalima“, – pabrėžė R.Joskaudienė.
Ar būtina ekspertizė?
„Kompiuteris ekspertiniam tyrimui nepateiktas. Kasacinis argumentas – neva neįrodyta, kaip buvo prisijungta“, – teigė ji.
Teismas, pasak teisininkės, pažymėjo, kad ekspertizė nėra privaloma kiekvienoje byloje; BPK nereikalauja išnaudoti visų teorinių įrodinėjimo galimybių; svarbus pats prisijungimo faktas ir jo neteisėtumas.
Jeigu pats asmuo iš esmės neneigia prisijungimo, anot R.Joskaudienės, techninis metodas tampa antraeiliu klausimu.
Ar galima taikyti mažareikšmiškumą (BK 37 str.)?
Tai, pasak R.Joskaudienės, viena įdomiausių bylos dalių. LAT priminė savo praktiką, kad neteisėtas prisijungimas prie informacinės sistemos paprastai negali būti laikomas mažareikšmiu.
„Ypač kai veika padaryta tyčia, pažeidžiama konfidencialių duomenų apsauga, kyla neturtinė žala. Šiuo atveju nustatyta tyčia, konstatuotas informacinės sistemos apsaugos pažeidimas, priteista neturtinė žala.Todėl BK 37 netaikytas“, – teigė teisininkė.
Ji pasidalijo ir praktinėmis įžvalgomis, kurios ypač aktualu šeimos ir darbo ginčuose:
1. „Jis mano vyras/žmona – turiu teisę žinoti“ neveikia.
Santuokos ar konfliktinis skyrybų procesas nesuteikia teisės jungtis prie darbo kompiuterio.
2. Vieši duomenys ≠ teisėta prieiga prie privataus įrenginio.
Net jei dalis informacijos randama internete,
neteisėtas prisijungimas lieka atskira nusikalstama veika.
3. Darbinis kompiuteris – papildomas jautrumo lygmuo.
Nors byloje spręstas BK 198¹ klausimas, kontekstas rodo, kad profesinėje veikloje naudojami įrenginiai turi ypatingą duomenų apsaugos reikšmę.
4. „Tik vieną kartą“ – neapsaugo nuo atsakomybės.
Vienkartinis prisijungimas taip pat atitinka sudėtį.
„Kodėl ši nutartis reikšminga? Dar kartą sukonkretina BK 198¹ taikymo ribas. Parodo, kad šeimos konfliktas nėra baudžiamosios atsakomybės „skydas“. Sustiprina informacinių sistemų apsaugos standartą.Patvirtina, kad mažareikšmiškumo institutas IT saugumo srityje taikomas itin siaurai. Kartais klientai sako: „Tik patikrinau, kas ten yra.“ Ši byla primena: informacinės sistemos nėra smalsumo teritorija“, – priminė R.Joskaudienė.
