Nuotoliniu būdu valdomiems robotams artėjant prie priešo kareivių, atkriejo bepilotis orlaivis ir numetė bombą, kad atlaisvintų kelią. Tada vienas iš robotų įsiveržė į apkasus ir susisprogdino. Tuo tarpu kiti laikėsi atokiau ir stebėjo padėtį.
Virš tranšėjos pasirodė kartono lakštas. Jame buvo parašyta – „Norime pasiduoti“. Po to iš apkasų išlipo du rusų kareiviai ir nuėjo į ukrainiečių pusę, kad pasiduotų į nelaisvę.
Praėjusią vasarą vaizdo įraše užfiksuotas puolimas rodo, kad Ukraina yra tikrų tikriausia naujosios karinės tikrovės pradininkė.
Su karių trūkumu susidurianti Ukraina nuolat ieško būdų, kaip apsiginti, išvengiant didelių ginkluotųjų pajėgų nuostolių, todėl vis daugiau kovų patiki bepilotėms sistemoms.
Prieš metus Charkivo srityje įvykdyta ataka rodo, kad Ukrainos kariuomenei dabar pakanka vien automatizuotų ginklų, kad užimtų Rusijos pozicijas, praėjusią savaitę pareiškė Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis.
Mūšio lauke lemiamas veiksnys tebėra gyvoji jėga, o ateitis, kai karus daugiausia ves robotai, atrodo, yra dar labai tolima.
Tačiau Ukraina nori atkreipti dėmesį į savo pažangą, kad pademonstruotų Vakarų partneriams, jog jos kariuomenė, nors turinti mažesnį karių skaičių, gali išsilaikyti kovoje. Ukraina taip pat nori plėsti savo šalies gynybos pramonę, kad ši galėtų padėti šaliai užmegzti saugumo partnerystę su kitomis valstybėmis.
„Geriau (į kovą – red.past.) mesti metalą nei žmones“, – pareiškė Nikolajus Zinkevyčius, 3-iojo armijos korpuso jaunesnysis leitenantas, pernai vadovavęs automatinei atakai.
„Žmogaus gyvybė yra brangi, – pridūrė jis, – o robotai nekraujuoja“.
Ukrainos mūšio lauke sparčiai tobulėjant technologijoms, daug dėmesio skiriama mažiems bepiločiams orlaiviams, kurie užpildo dangų virš fronto linijos, stebi ir atakuoja beveik viską, kas juda.
Tačiau bepilotes sistemas Ukraina diegia ne tik ore, bet ir po vandeniu bei sausumoje.
Nors antžeminiai robotai dažniausiai naudojami atsargoms gabenti ir medicininei evakuacijai pavojingose vietovėse vykdyti, Ukraina juos vis dažniau pasitelkia ir atakoms.
Ukrainos gynybos ministerijos duomenimis, praėjusį mėnesį šalies kariuomenė įvykdė daugiau kaip 9000 misijų fronto linijoje, kurioms pasitelkė bepilotes antžemines transporto priemones, apginkluotas sprogmenimis, kulkosvaidžiais ar kitais ginklais, pavyzdžiui, raketomis.
Palyginimui, 2025 m. lapkritį buvo atlikta 2900 tokių operacijų, o prieš metus jos iš viso buvo retos ir labiau eksperimentinio pobūdžio.
Antžeminiai robotai yra lėtesni ir labiau pastebimi nei nedideli bepiločiai orlaiviai, todėl yra kur kas lengviau pažeidžiami priešo ugnies. Dauguma jų funkcionuoja apie 24 valandas: po to arba išsikrauna baterijos, arba jie yra aptinkami ir sunaikinami.
Per retas operacijas, kai bepilotės sistemos naudojamos tranšėjoms „išvalyti“, šalia turi būti dislokuoti kariai, kad išlaikytų pozicijas arba bent jau pakeistų baterijas.
Tačiau jie turi ir privalumų: antžeminiai robotai gali gabenti daug didesnius sprogmenis nei bepiločiai orlaiviai, be to, tai yra stabilesnė platforma šaudyti iš ginklų ar leisti raketas.
Ukrainos kariumenės programa, kurioje kariai gali patys įsigyti ginklų, naudodamiesi vidine į „Amazon“ panašia apsipirkimo svetaine, siūlo 7 antžeminių robotų modelius iš 470 tipų siūlomų dronų.
Praėjusią savaitę paskelbtame vaizdo įraše V.Zelenskis atkreipė dėmesį į automatizuotus puolimus Ukrainoje. Taip jis tikėjosi parduoti ukrainietiškas sistemas pirkėjams užsienyje arba iškeisti jas į ginklus, kurie reikalingi jo šaliai.
„Ateitis jau yra fronto linijoje, ir Ukraina ją kuria“, – pareiškė jis į kamerą, už jo nugaros dramatiškai spindint antžeminiams robotams, bepiločiams orlaiviams ir raketoms.
Šis vaizdo įrašas buvo paskelbtas prieš suplanuotą susitikimų seriją su Europos lyderiais. Ukrainai siekiant tolesnės karinės pagalbos, vyriausybė siekė parodyti, kad pagalba jai – ne tik labdara, bet ir ryšys su vertinga sąjungininke, galinčia padėti kitoms šalims stiprinti savo gynybą.
„Net jei turite aukščiausio lygio radarą, sistemą, integruojančią duomenis, arba pažangiausius dronus, net ir tuos, kurie išbandyti Ukrainos mūšyje, svarbiausia, kaip jie panaudojami taktiškai“, – pareiškė Ihoris Fedirko, prekybos organizacijos, vadinamos Ukrainos gynybos pramonės taryba, vykdomasis direktorius.
Jis pridūrė, kad Ukraina būtent ir gali pasiūlyti, kaip taktiškai pritaikyti bepilotes sistemas.
Prieš sėkmingą praėjusią vasarą surengtą puolimą Charkivo srityje Ukrainos kariuomenė prarado savo karius, bandžiusius šturmuoti tranšėjas, kuriose laikėsi Rusijos kariškiai, pažymėjo 3-iojo armijos korpuso karininkas N.Zinkevyčius.
Anksčiau jis tarnavo pėstininkų šturmo dalinyje, kuris atakuodavo apkasus, o vėliau pradėjo planuoti bepiločių sistemų operacijas.
Siekdama išlaikyti operatyvinę paslaptį kariuomenė ne iš karto paviešino informaciją apie robotizuotą šturmą, teigė jis, nes jų komandos sėkmė paskatino kitus dalinius išbandyti panašią taktiką.
Bepiločių antžeminių robotų naudojimas puolimui susijęs ne tiek su pažangiausiomis technologijomis, kiek su instrukcijomis, kaip pritaikyti esamas sistemas, paaiškino Ukrainos nacionalinės gvardijos „Chartijos“ korpuso viešųjų ryšių atstovas, karininkas leitenantas Volodymyras Dehtjarovas.
„Viskas visada priklauso nuo to, kaip gerai yra apmokyti vadas, štabas ir operatoriai, – nurodė jis. – Nieko iš esmės naujo neišrasta, tačiau atsirado nauja robotų panaudojimo taktika“.
Po vasaro įvykdyto puolimo Charkivo srityje – operacijos tapo sudėtingesnės.
Vasario pabaigoje Rusijos pajėgos užėmė mokyklą Kupjansko mieste Rytų Ukrainoje. Pastatą su storomis sienomis jie naudojo šaudmenims laikyti ir kaip slėptuvę bepiločių orlaivių atakos grupei. Rusijos kariai kiekvieną langą apdengė tinklu, kad ukrainiečiai negalėtų į pastatą įskraidinti drono ir jo susprogdinti.
Vietoje to „Chartijos“ korpuso bepiločių antžeminių sistemų kuopos vadas majoras Andrijus Kopachas suplanavo puolimą su robotais.
Vienas robotas gabeno raketas su termobarinėmis kovinėmis galvutėmis, kurios ypač veiksmingos uždarose erdvėse, paaiškino A.Kopachas. Kiti buvo ginkluoti dideliais sprogmenų kroviniais, kurių vienas svėrė daugiau kaip 226 kilogramų.
Į misiją robotus pasiuntė viduryje nakties, siaučiant pūgai, kad jie būtų kuo geriau apsaugoti nuo Rusijos dronų. A.Kopachas pažymėjo, kad vairuotojai ir pilotai operaciją vykdė saugiu atstumu iš toliau nuo fronto linijos esančio miesto, naudodamiesi retransliatoriais vaizdo ir radijo komandoms perduoti.
-
Ukraina atsigręžia į modernias technologijas: ar į mūšio lauką žengs robotai-šunys?
-
Virstantys robotai patvirtina: Rusija šioje srityje – pačiame dugne
-
Zalužnas: pasaulyje nėra karinės jėgos, kuri galėtų sutrukdyti Rusijos karą prieš Ukrainą
-
Pirmą kartą istorijoje: Ukrainos dronai ir robotai užėmė Rusijos pozicijas
-
Rusus fronte puola robotai: tokių atakų Ukraina surengė per 100
Kai robotai pasiekė mokyklos pastatą, raketas gabenęs robotas atidengė ugnį ir privertė rusų karius pasitraukti nuo langų. Tada du kiti robotai priartėjo prie pastato arba įvažiavo į vidų ir susisprogdino, detonuodami visą atgabentą amuniciją. Pastatas subyrėjo. Jo viduje buvo mažiausiai devyni rusų kariai, sakė A.Kopachas. Vienam jų pavyko iššliaužti iš po griuvėsių.
Tačiau ir tas vienintelis karys, pridūrė A.Kopachas, žuvo sprogus dronui, kuris lydėjo puolimą.
Šis straipsnis buvo publikuotas laikraštyje „The New York Times“.
© 2026 The New York Times Company
