Sarcocystis parazitai yra paplitę visame pasaulyje ir gali užkrėsti roplius, žinduolius, paukščius, naminius gyvulius ir net žmogų. Žmogus gali užsikrėsti keliomis Sarcocystis rūšimis, kurios siejamos su naminiais gyvūnais.
Paprastai žmogus užsikrečia vartodamas „žalią“ ar termiškai nepakankamai apdorotą jautieną ar kiaulieną. Pasitaiko atvejų, kai žmonės pajuto sveikatos negalavimus pavartoję stirnienos, elnienos ar arklienos stipriai užkrėstos Sarcocystis parazitais.
2024 metais aprašytas atvejis, kai Lietuvoje gyvenančio medžiotojo šeimoje atsirado Sarcocystis parazitų sukeltų negalavimų, po to kai žmonės suvartojo žalio tartaro kepsnį. Dalis užsikrėtusiųjų nejaučia jokių simptomų, bet kai kuriems pasireiškia pilvo skausmai, pykinimas, viduriavimas ar apetito praradimas. Neretai gali pasireikšti ir karščiavimas, galvos ar raumenų skausmai. Siekiant išvengti Sarcocystis infekcijos rekomenduojama vartoti tik termiškai apdorotą mėsą.
Nors šie parazitai yra mikroskopiniai, jų gyvenimo ciklas stulbinamai sudėtingas: vienuose šeimininkuose parazitai įsikuria raumenyse ar smegenyse, kituose dauginasi žarnyne. Kai plėšrus gyvūnas suėda mėsą, kurioje yra Sarcocystis parazitų, jie patenka į jo žarnyną ir ten subręsta. Vėliau parazitai kartu su išmatomis pasišalina į aplinką ir gali užteršti vandenį ar pašarus. Kitam gyvūnui suėdus užterštą maistą, parazitai patenka į jo organizmą, vystosi ir pradeda formuoti sarkocistas raumenyse. Taip sukasi parazito gyvenimo ratas, kuriame svarbi vieta tenka ir Lietuvoje gyvenantiems graužikams.
Graužikai gali tapti Sarcocystis rūšių, kurios apsigyvena smegenyse, šeimininkais. Šiuo metu žinomos bent dvi tokios rūšys – Sarcocystis glareoli ir Sarcocystis microti. Tyrimai rodo, kad užsikrėtę graužikai dažniau tampa plėšrūnų grobiu. Panašūs elgsenos pokyčiai nustatyti ir tiriant kitas pirmuonių rūšis, pavyzdžiui, toxoplasma, kuri užkrėstus graužikus daro „drąsesnius“, todėl katės juos dažniau pagauna.
Kai kurios raumenyse aptinkamos parazitų rūšys gali ne tik pakeisti elgseną, bet ir tiesiogiai lemti graužikų žūtį. Visi šie duomenys svarbūs ekologams: Sarcocystis parazitai tampa nematomais mitybinių tinklų „architektais“, kurie lemia kas ką suėda gamtoje. Taip pat, Azijoje jau vyksta tyrimai, siekiant panaudoti šiuos parazitus naikinant žiurkes ir taip sumažinant cheminių nuodų naudojimą.
Lietuvos mokslininkai tiria smulkiuosius žinduolius
Valstybinio mokslinių tyrimų instituto Gamtos tyrimų centro mokslininkai jau kelerius metus nuosekliai tiria Sarcocystis parazitus Lietuvos smulkiuosiuose žinduoliuose, paukščiuose ir plėšriuosiuose gyvūnuose. Smulkiųjų žinduolių smegenyse (pelėse, pelėnuose ir kirstukuose) buvo aptiktas Sarcocystis glareoli parazitas. Tyrimo metu buvo atlikti išsamūs genetiniai tyrimai, nustatytos septynių skirtingų genų sekos ir sukurta tyrimų metodika, leidžianti patikimiau aptikti šį parazitą gyvūnuose.
Šie rezultatai pravers tiriant ne tik šią, bet ir kitas Sarcocystis rūšis. 2025 m., taip pat aprašyta naują mokslui rūšis – Sarcocystis arvalis, rasta paprastojo pelėno raumenyse. Kadangi ši rūšis aprašyta visai neseniai, reikalingi tolimesni tyrimai, kad būtų įvertintas jos poveikis šeimininko sveikatai. Sarcocystis arvalis ir Sarcocystis glareoli genų sekos įkeltos į tarptautinę Genų banko duomenų bazę, kurią tyrėjai iš viso pasaulio naudoja lygindami parazitų DNR ir sekdami jų plitimą.
Smulkiųjų žinduolių parazitų tyrimai – nelengvas darbas: graužikai Sarcocystis parazitais užsikrečia rečiau, nei pavyzdžiui, avys, jų kūnai maži, o raumenyse esančios sarkocistos dažniausiai nėra matomos plika akimi. Šiuolaikiniai molekuliniai metodai, leidžiantys analizuoti parazitų DNR, padeda įveikti šiuos iššūkius ir atskleisti iki šiol nepastebėtas rūšis. Tai reiškia, kad ateityje net ir iš vieno, atrodytų „nereikšmingo“ pelėno gauti rezultatai gali padėti geriau suprasti, kaip Sarcocystis parazitai veikia ne tik graužikus, bet ir kitus gyvūnus. Ši informacija ateityje galėtų prisidėti ir prie šalia žmonių gyvenančių graužikų populiacijų kontrolės.
Sarcocystis glareoli ir Sarcocystis arvalis tyrimai buvo finansuoti Lietuvos mokslo tarybos vykdant projektą „Patogeninių Sarcocystis rūšių aptinkamų laukiniuose gyvūnuose genetiniai ir morfologiniai tyrimai“.
