Šį proveržį lėmė sparčiai augantis GovTech sektorius – viešojo sektoriaus inovacijos, kuriose valstybė veikia kaip moderni technologijų organizacija, kurianti sprendimus kartu su piliečiais ir startuoliais.
Kaip pastebi Ukrainos „Global Government Technology Centre Kyiv“ vadovė Zoya Lytvyn, sugebėjimas nepertraukiamai teikti paslaugas karo sąlygomis nėra atsitiktinumas, o nuoseklaus darbo ir aiškios skaitmenizacijos strategijos rezultatas. Savo įžvalgomis ji dalijosi Vilniuje vykusioje „GovTech Leaders 2025“ konferencijoje, kurią organizavo Inovacijų agentūra ir kuri subūrė viešojo sektoriaus inovacijų lyderius iš viso pasaulio. Ukrainos patirtis čia išsiskyrė ne tik savo mastu, bet ir tuo, kad šalis daug mokėsi iš artimų partnerių, tarp jų ir Lietuvos – nuo duomenų mainų modelių iki iššūkiais grįsto inovacijų metodo.
„Mūsų misija yra padaryti GovTech patrauklų – kad viešosios inovacijos pasiektų kuo daugiau žmonių. Tačiau mūsų kelias nebūtų buvęs toks greitas be partnerių, tarp jų ir Lietuvos“, – pabrėžia Z. Lytvyn.
Ukrainos istorija rodo, kad pažanga įmanoma net sudėtingomis aplinkybėmis.
Ukrainos istorija rodo, kad pažanga įmanoma net sudėtingomis aplinkybėmis, kai skirtingi sektoriai dirba kaip viena komanda. Ši patirtis tampa įkvėpimu ir Lietuvai: kūrybiškumo bei technologijų jungtis gali tapti tvirtu pagrindu tiek kultūrinei, tiek ekonominei sėkmei.
Kaip Ukraina karo metais sukūrė veikiančią skaitmeninę valstybę
Ukrainos skaitmeninė pažanga prasidėjo dar gerokai prieš karą – nuo nuoseklaus valstybės apsisprendimo kurti paslaugas taip, kaip jas kuria modernios technologijų įmonės. Pasak Z. Lytvyn, didžiausia stiprybė buvo tai, kad valstybė iš anksto investavo į pagrindinius skaitmeninius sprendimus: duomenų mainų sistemas, elektroninę tapatybę ir vieningas paslaugų platformas. Būtent todėl prasidėjus invazijai viešosios paslaugos nesugriuvo. Jos tiesiog persikėlė į skaitmeninę erdvę ir tapo dar svarbesnės.
Svarbiausias Ukrainos skaitmeninės valstybės įrankis – „Diia“ platforma, kuri karo metu tapo tarsi valstybės skaitmeniniu centru. Joje sutelktos dokumentų, socialinės paramos, kompensacijų, registracijos bei daugelis kitų paslaugų, kurios ukrainiečiams reikalingos kasdien. Kaip pastebi Z. Lytvyn, prasidėjus karui „Diia“ per kelias savaites buvo išplėsta tiek, kiek taikos sąlygomis būtų reikėję metų. Ji virto pagrindiniu ryšio kanalu tarp valstybės ir žmonių.
Prasidėjus karui „Diia“ per kelias savaites buvo išplėsta tiek, kiek taikos sąlygomis būtų reikėję metų.
„Diia karo metu tapo ne tik patogių paslaugų rinkiniu, bet ir tikru gelbėjimosi ratu. Žmonės žinojo, kad net jei dingtų elektra ar nebūtų atidarytos institucijos, jie vis tiek galėtų gauti reikalingą paramą. Ši platforma tapo kasdienio saugumo dalimi, o tai keičia tai, kaip žmonės suvokia valstybę“, – sako Z. Lytvyn.
Šitaip Ukraina vos per kelerius metus pakilo iki 30 vietos Jungtinių Tautų e. valdžios indekse, įsitvirtino penketuke pagal internetines paslaugas ir tapo pirmąja valstybe pasaulyje pagal gyventojų įsitraukimą į skaitmenines viešąsias paslaugas. Visi šie rodikliai pasiekti karo metu, kai tai atrodo tarsi neįmanoma.
Kaip pabrėžia Z. Lytvyn, Ukrainos stiprybė – ne vien technologijos. Tai ir kultūrinė transformacija, kai institucijos pradėjo žiūrėti į piliečius kaip į paslaugų naudotojus, o ne oficialius prašymų teikėjus. Šis požiūris padėjo kurti paprastus, greitus ir aiškius sprendimus. Tai yra ir priežastis, kodėl „Diia“ šiandien vadinama viena sėkmingiausių pasaulio skaitmeninių platformų.
Kita vertus, tokios patirties Ukrainai nepavyko sukurti vienai. Šalis daug mokėsi iš kitų valstybių – nuo Estijos duomenų mainų architektūros iki Lietuvos GovTech modelio. Kaip akcentuoja Z. Lytvyn, Lietuvos atvirų inovacijų kultūra ir GovTech iššūkių metodika tapo svarbiais orientyrais kuriant Ukrainos skaitmenines reformas. Ši partnerystė padėjo diegti technologinius sprendimus ir keisti pačią valstybės darbo logiką.
Nuo sausų duomenų iki realių sprendimų
Kita Ukrainos pažangos dalis – tai gebėjimas sprendimus grįsti duomenimis. Būtent tam buvo įkurtas „GovTech Observatory“ – analitinis centras, kuris nagrinėja šalies skaitmeninės transformacijos eigą ir pateikia įžvalgas institucijoms. Kaip sako Z. Lytvyn, tai padeda suprasti ne tik, kur Ukraina padarė pažangą, bet ir kur dar yra spragų ar dubliavimosi.
Tai yra visiškai naujas valdymo būdas, grįstas skaidrumu ir aiškiu prioritetų nustatymu.
Observatorijos tyrimai apima skirtingas sritis: piliečių pasitenkinimą skaitmeninėmis paslaugomis, reformų eigą, technologinių sprendimų paplitimą, trūkstamus sektorius ir terminijos nuoseklumą tarp institucijų. Šie duomenys leidžia valstybės institucijoms matyti tikrą situacijos vaizdą ir priimti pagrįstus sprendimus. Tai yra visiškai naujas valdymo būdas, grįstas skaidrumu ir aiškiu prioritetų nustatymu.
Vienas iš pavyzdžių – tyrimas apie atviras inovacijas, kuris padėjo nustatyti, kaip Ukrainai geriausia kurti savo GovTech laboratoriją. Analizė parodė, kurios institucijos pasirengusios bendradarbiauti su startuoliais, kur trūksta gebėjimų, o kur reikalingi pokyčiai pačiuose procesuose. Šie duomenys tiesiogiai nulėmė „GovTech Lab UA“ modelį.
„Mums buvo svarbu, kad sprendimai būtų paremti faktais, o ne intuicija. Observatorijos tyrimai parodė, kur sistemos stiprios, o kur turime spragų, kurių nematyti iš pirmo žvilgsnio. Duomenys leido ne tik tiksliau planuoti reformas, bet ir greičiau jas įgyvendinti“, – aiškina Z. Lytvyn.
Observatorija rengia ir du didelius projektus, kurie bus pristatyti artimiausiu metu. „GovTech Ocean“ leis pamatyti visą Ukrainos skaitmeninių sprendimų žemėlapį: kuriose srityse sukurta daug inovacijų, o kur jų beveik nėra. Tai padės efektyviau paskirstyti išteklius. Tuo tarpu „GovTech Index“ pirmą kartą įvertins ekonominę GovTech grąžą – kokią naudą šalies augimui duoda viešojo sektoriaus skaitmenizacija.
Pilotiniai projektai ir pamokos iš kitų šalių
Dar vienas svarbus Ukrainos sėkmės aspektas – gebėjimas greitai išbandyti idėjas ir tik tada nuspręsti, ar jos vertos nacionalinio masto. Tam sukurta „GovTech Lab UA“ – atvira inovacijų programa, kurioje institucijos ir startuoliai kuria pilotinius sprendimus realioms problemoms spręsti. Tai leidžia greitai patikrinti idėjos naudą ir sumažinti riziką.
Pasak Z. Lytvyn, šiuo metu daugiausia dėmesio skiriama trims sritims: urbanistinių procesų skaidrumui, teisinių paslaugų prieinamumui ir turizmo valdymui. Šios sritys pasirinktos todėl, kad jose skaitmenizacija gali sukurti didžiausią vertę tiek žmonėms, tiek institucijoms. Kiekvienas pilotas kuriamas kartu su viešojo sektoriaus institucija, kuri vėliau sprendžia, ar projektą verta plėsti nacionaliniu mastu.
„Pilotai suteikia galimybę labai aiškiai pamatyti, kas veikia, o kas ne. Jie leidžia ne spėlioti, bet matuoti realų poveikį – nuo žmonių pasitenkinimo iki paslaugos kainos ir efektyvumo. Jei sprendimas veikia, jis plėtojamas. Jei ne, drąsiai ieškome kito kelio“, – sako Z. Lytvyn.
Pilotai suteikia galimybę labai aiškiai pamatyti, kas veikia, o kas ne.
Vienas iš sėkmingiausių pavyzdžių – mokesčių deklaravimo supaprastinimas „Diia“ platformoje. Anksčiau tai buvo sudėtingas procesas, reikalaujantis daug laiko ir pagalbos, o šiandien užtenka kelių minučių ir kelių paprastų klausimų. Šis pokytis parodė, kaip paslaugų dizainas gali ne tik padidinti skaidrumą, bet ir sumažinti klaidų bei piktnaudžiavimo riziką.
Ne mažiau svarbi Ukrainos transformacijos dalis – mokymasis iš kitų šalių. Estija padėjo sukurti duomenų mainų architektūrą, Šveicarija – sustiprinti savivaldybių skaitmenizaciją, Lietuva – sukurti GovTech iššūkių metodiką ir atvirų inovacijų kultūrą. Tai partnerystės, kurios leidžia Ukrainai greitai žengti į priekį.
